- Naujienos
- Struktūra ir kontaktai
- Informacija lankytojams
- Veiklos sritys
- Paslaugos
- Korupcijos prevencija
- Asmens duomenų apsauga
-
Apie muziejų
- Muziejaus istorija
- Muziejaus rinkiniai
- Padaliniai
- Vidaus darbo tvarkos taisyklės
- Ekspozicijos
- Parodos
-
Edukacija
- Edukacinės pamokos Utenos kraštotyros muziejuje ir jo padaliniuose
- Pagal projektą „Inovatyvių mokymosi programų rengimas Utenos sav. plėtojant soc. partnerystę" parengtos edukacinės pamokos
- Edukacinė Meno centro veikla
- Edukacinė Tradicinių amatų centro „Svirnas" veikla
- Edukacinė veikla pagal Kultūros pasą
- Leidiniai
- Misija, vizija
- Administracinė informacija
- Teisinė informacija
- Atviri duomenys
- Nuorodos
UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: utenoskm@gmail.com
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra 
Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje
Utenos miesto istorijos ekspozicija
Vytauto Valiušio keramikos muziejus
Laisvės kovų muziejus
A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba
Tauragnų krašto muziejus
Meno centras
Tradicinių amatų centras „Svirnas“
Vaizdo pamokų ciklas
Kultūros pasas
Virtualios parodos
Lietuvos muziejų lobiai
Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai
Piliakalniai Utenos rajone
Virtualus turas
Projektai
„Šviesioji gyvenimo pusė“
Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001
„Muziejų vartai“
„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“
Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p
„Klausinėjantys menai“
Naujienos
1880 m. balandžio 20 d. gimė Jurgis Tilvytis-Žalvarnis – kunigas, poetas, švietėjas
J. Tilvytis gimė Gaidžių kaime, Tauragnų valsčiuje, Utenos apskrityje. Šeimoje augo 13 vaikų, Jurgis buvo vyriausias. Šeimoje nestigo savitarpio paramos, dievobaimingumo ir poezijos. Net keli Tilvyčių vaikai mėgo eiliuoti arba tapo poetais: vyriausias sūnus Petras, jauniausias –Teofilis, sesuo Jadvyga ir Jurgis. Tiesa, sesuo poezijos knygų neišleido, nugalėjo polinkis į vienuolystę. Petras, paveldėjęs tėvų ūkį Gaidžių kaime, mėgo kurti humoristines daineles apie kaimynus. Duonos Tilvyčiams taip pat užteko, o kunigas Jurgis pasirūpindavo, kad būtų ko ir ant duonos užsitepti. Brolis taip pat rūpinosi ir jaunesniųjų vaikų mokslais. J. Tilvytis mokėsi Mintaujos gimnazijoje, už atsisakymą skaityti maldą rusų kalba iš Mintaujos gimnazijos pašalintas, mokslus tęsė Rusijoje. 1903 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigu šventintas per jauniausiojo brolio Teofilio krikštynas, taigi šeimoje buvo dviguba šventė. J.Tilvytis ryžtingai propagavo blaivybės ir švietėjiškas idėjas, eiles pasirašinėjo Žalvarnio slapyvardžiu, o jas spausdino „Lietuvių laikraštyje“ (tai literatūros, mokslo ir politikos savaitraštis, ėjęs 1904–1906m. Sankt Peterburge, pirmasis legalus laikraštis lietuvių kalbaRusijoje, išėjęs po spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimo). Žalvarnio eiles atmintinai mokėsi ir jo parapijiečiai, ir šeimos nariai.
„Dora, mokslas ir tvirtybė / Yra mūsų ginklas /
Prieš juos svietiška suktybė / Tai tik voro tinklas“.
J. Tilvytis vikaravo Krinčine (miestelis dab. Pasvalio r.), Tauragnuose. Nuo 1908 m. Paįstrio klebonas, aktyviai ėmęsis Paįstrio Marijos vardo bažnyčios statybos. Klebonavimo Paįstryje metais J. Tilvytis suorganizavo blaivybės draugijos skyrių, į kurį susibūrė apie 300 narių, įsteigė „Saulės“ mokyklą, įkūrė bibliotekėlę su skaitykla.
Nuo 1916 m. Šėtos (dab. Kėdainių r.) bažnyčios rektorius. Šėtoje įsteigė pradžios mokyklą, progimnaziją, organizavo vietos savivaldą, pats buvo valsčiaus viršaitis, organizavo savanorius Lietuvos nepriklausomybei ginti. 1922 m. visą savo turtą paaukojo seserims kazimierietėms, pats įstojo į vienuolių marijonų ordiną ir išvyko į Marijampolę. Nuo 1927 m. Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčios rektorius. Čia jis tapo misionieriumi, steigė elgetoms prieglaudas. Išleido poezijos rinkinius „Dienelei brėkštant“ (1909), „Daujėnai“ (1910), „Paįstriečiai“ (1910), „Palaimintas triūsas“ (1912), „Rūtų saujelė“ (1912), libretą „Per skausmus į laimę“ (1912). Parašė pavasarininkų ir blaivininkų himnus. Didžiausias darbas – „Giesmynas“, į 500 puslapių sudėtos 322 giesmės, iš jų 94 – sukurtos paties kunigo.|
Mirė staiga, 1931 m. gruodžio 24 d., sakydamas pamokslą per mirusio vienuolio laidotuves Panevėžio katedros kapinėse. Palaidotas Marijampolėje. J. Tilvyčio-Žalvarnio, jo tėvų, gimtųjų namų bei Tilvyčio gatvės Panevėžyje nuotraukos iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų. Naudota literatūra: Daiva Vilkelytė, „Žmogus, spėjęs tik į vieną traukinį“, žurnalas „Legendos“, 2021 m. Nr. 2.
Parengė B. Juknevičienė
View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/#sigFreeId87aa5e16dc
http://utenosmuziejus.lt/#sigFreeId87aa5e16dc
2021 m. balandžio 2–30 d. Utenos kraštotyros muziejuje Utenos rajono tautodailininkų darbų paroda
2021 m. balandžio 2–30 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Žydrūno Šlajaus grafikos darbų paroda „Vasara“
2021 m. kovo 30–gegužės 30 d. Tauragnų krašto muziejuje Editos Kušleikienės darbų paroda „Pavasario žolynų apžavai“
Tradicinių amatų centras „Svirnas“ kviečia
Pratęsta! Paroda eksponuojama iki 2021 m. kovo 31 d. Utenos kraštotyros muziejuje
Vieno eksponato istorija. Šv. Juozapas
Kovo 19 d. minima šv. Juozapo diena. Šv. Juozapas – vienas svarbiausių Bažnyčios šventųjų. 2021-ieji paskelbti šio šventojo metais. 1870 m. popiežius Pijus IX suteikė šv. Juozapui titulą „Visuotinės Bažnyčios globėjas“. Jis garbinamas ir kaip vaikų globėjas. Lietuvoje 20 bažnyčių turi šv. Juozapo titulą, Utenos rajone šv. Juozapo vardu vadinama Leliūnų bažnyčia.
Utenos kraštotyros muziejuje saugoma viena šv. Juozapo skulptūra. Jos autorius bei sukūrimo metai nežinomi. Šventasis stovi ant postamento, kuriame yra įrašas „S. IOZEF“. Skulptūra (aukštis – 78 cm) buvo dažyta, bet spalvos jau seniai išblukę. Įsigyta 1979 m. iš O. Siminkevičienės, gyv. Pasuojės k., Alantos apyl., Molėtų r.
Kovo 19 – ir Pempės diena. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius. Kai kur šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės.
Eksponatai iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.
Parengė B. Juknevičienė
View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/#sigFreeId775039d6f6
http://utenosmuziejus.lt/#sigFreeId775039d6f6
Kovo 16-oji – KNYGNEŠIO DIENA
Nuslopinus 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje, 1865 m. rugsėjo 23 d. Rusijos vidaus reikalų ministras P. Valujevas, tęsdamas represijas, išleido aplinkraštį Nr. 141, draudžiantį spausdinti lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip buvo įformintas spaudos draudimas. Pasipriešinimą spaudos draudimui iš pradžių organizavo katalikų bažnyčios atstovai. Vyskupas Motiejus Valančius įkūrė pirmąją žinomą knygnešių organizaciją.
Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu. Persekiotas rusų valdžios. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.
Žodžio „knygnešys“ neišversi į kitas kalbas – reikšmę galima tik paaiškinti. Vienas italų kalbininkas šį žodį paaiškino taip: lietuviškumo kontrabandininkas. Lietuvoje gal nebuvo nei vieno miestelio ar bažnytkaimio, kur nebūtų galima įsigyti lietuviškos spaudos Utenos krašte lietuviškumo kontrabandininkų priskaičiuojama apie 50. Kiekviena dabartinė seniūnija turėjo savo knygnešį ir daugybę platintojų.
Apsimetę el¬getomis, degutininkais, ra¬čiais, daugelis su knygelė¬mis užančiuose, pasermėgiuose, atsargiai siūlydavo lietuvišką raštą kermošiuose, jomarkuose. Šie neturtingi, daž¬niausiai nevedę, siuvėjėliai, mūrininkėliai, dailidės, kryždirbiai buvo kartu ir dvasingi, taurūs idealistai, tikėję šviesesne diena. Tai jie visi mums atnešė „Aušrą", tai jie išlaikė gyvą mūsų kalbą, išmokė rašto. Po sukilėlių jie buvo pir¬mieji kovotojai ir pirmieji tremtiniai. (Antanas Gasperaitis).
Utenos kraštotyros muziejuje saugomos knygnešių ir platintojų Motiejaus Balčiūno (Medinio), Antano Deveikio, Dominyko Smičiaus, Antano Radzevičiaus, Antano Zizo nuotraukos, spaudos draudimo laikotarpio maldaknygės bei knygos.
Parengė B. Juknevičienė
View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/#sigFreeIdc32f5b79df
http://utenosmuziejus.lt/#sigFreeIdc32f5b79df
Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai atveria duris!
Nuo 2021 m. kovo 16 d., laikantis visų privalomų rekomendacijų, Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai atveria duris į ekspozicijas, parodas, edukacinius užsiėmimus, Jums, išsiilgti mūsų lankytojai!
Operacijų vadovo sprendimas dėl būtinųjų sąlgygų >>>
UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS IR PADALINIAI ATNAUJINA LANKYTOJŲ APTARNAVIMĄ
Utenos kraštotyros muziejaus ekspozicija:
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–17 val. Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Utenio a. 33, LT-28248 Utena.
Kontaktai: tel. (8 389) 61 637, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
Tradicinių amatų centras „Svirnas“:
Darbo laikas: pirmadieniais–ketvirtadieniais 8–17 val., penktadieniais 8–15.45 val.
Pietų pertrauka 12–12.45 val. Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: K. Ladygos g. 18A, LT-28239 Utena
Kontaktai: tel. (8 685) 76 092, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
Laisvės kovų muziejus:
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 13–17 val., šeštadieniais 9–13 val.
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Stoties g. 39, Utena.
Kontaktai: tel. (8 670) 79 217, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
Utenos kraštotyros muziejaus padalinys V. Valiušio keramikos muziejus:
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–17 val.
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Topolių g. 7 Leliūnai, Utenos r.
Kontaktai: tel. 8 686 22 807, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba:
Darbo laikas: antradieniais–šeštadienis 8–16 val.
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Žaliaduonių g. 8, Juknėnų kaimas Utenos r.
Kontaktai: tel. 8 611 42 148, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
Tauragnų krašto muziejus:
Išankstinė registracija ir informacija tel. (8 389) 61 637, 8 610 85 058
Meno centras:
Išankstinė registracija ir informacija tel. (8 389) 61 637
KĄ TURITE ŽINOTI:
Karantino laikotarpiu Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai savo patalpose vykdo fizinį lankytojų aptarnavimą.
Reikalavimai lankytojams:
- Vyresni nei 6 metų lankytojai Utenos kraštotyros muziejuje ir padaliniuose gali būti tik su tinkamai dėvimomis apsauginėmis kaukėmis (dengiančiomis nosį ir burną). Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Lankytojas, nedėvintis apsaugos priemonės dėl šios priežasties, turėtų darbuotojui parodyti neįgalumo nustatymo pažymėjimą. Lankytojai, nedėvintys nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, neaptarnaujami ir paslaugos neteikiamos, išskyrus aukščiau nurodytas išimtis.
- Į pastatą neįleidžiami lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pvz. karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).
- Lankytojai prašomi eilėse prie bilietų pardavimų vietų laikytis ne mažesnio kaip 2 m atstumo vienas nuo kito (taip pat ir personalo).
- Lankytojai prašomi laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite arba kosėti ar čiaudėti į sulenktos alkūnės vidinę pusę) ir tinkamos rankų higienos (dažnai plauti rankas vandeniu ir muilu arba naudoti dezinfekcinį skystį).
- Aplinkos valymas, dezinfekcija ir vėdinimas muziejaus ir padalinių patalpose atliekami keletą kartų per dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis.
Sekite mūsų naujienas socialinėje erdvėje ir Utenos kraštotyros muziejaus svetainėje www.utenosmuziejus.lt
Vaikų piešinių konkursas „Žydinti Lietuva“ prasidėjo! Balsavimas vyksta socialinio tinklo „Facebook“ Utenos kraštotyros muziejaus paskyroje
Prisidėk prie istorijos išsaugojimo!
Mieli muziejaus bičiuliai,
nuoširdžiai dėkojame visiems, remiantiems Utenos kraštotyros muziejų ir skiriantiems 1,2 procento pajamų mokesčio. Jūsų palaikymas labai svarbus, kad mes galėtume kaupti, saugoti, populiarinti Rytų Aukštaitijos kultūros ir istorijos vertybes, organizuoti renginius, pristatyti parodas.
Kovo 4-oji – šventojo Kazimiero, Lietuvos globėjo diena
Kazimieras (1458–1484) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis, Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus. Dėl savo pamaldumo, geradarysčių ir doro gyvenimo 1602 m. paskelbtas šventuoju. Jis – pirmasis Lietuvos šventasis. Dangiškuoju Lietuvos globėju paskelbtas nuo 1636 m., o nuo 1948 m. – Lietuvos jaunimo globėjas. Lietuvoje yra 16 bažnyčių, turinčių šv. Kazimiero titulą.
Šv. Kazimiero atvaizdas labai dažnai sutinkamas ant šventų paveiksliukų. Juos platino kunigai, dovanodami kalėdojimo metu, vaikams – Pirmosios Komunijos ir kitomis progomis. Žmonės juos įsidėdavo į maldaknyges. Tarpukariu ypač daug šventų paveiksliukų išplatino „Lurdo“ žurnalas, 1938–1940 m. turėjęs didžiausią tiražą tarp visų Lietuvos leidinių. Į kiekvieną žurnalo numerį būdavo įdedamas paveiksliukas, dažnai su maldele. Dauguma šventų paveiksliukų buvo spausdinta užsienyje, o tekstai jau Lietuvoje.
Sovietmečiu šv. paveiksliukai buvo spausdinami slapta, platinami bažnytinių atlaidų ir kunigų primicijų metu. Paveiksliukai šv. Kazimieru buvo ypač populiarūs, nes jis, kaip Lietuvos globėjas, buvo siejamas su lietuviškumu, nepriklausomybe. Juk būtent Kazimieras du kartus išgelbėjo Lietuvos kariuomenę mūšiuose su Rusija. Utenos kraštotyros muziejuje saugoma nemažai šv. paveiksliukų, yra ir su šv. Kazimiero atvaizdu. Turime pagal garsaus fotografo, kilusio iš Leliūnų, V. Augustino nuotrauką sukurtą atviruką „Vilnius. Šv. Kazimiero bažnyčia“ (padovanojo B. Maigys). Dar vienas atvirukas yra su laišku, kurį Antanui Namikui, muziejaus įkūrėjui, atsiuntė jo brolis Juozas. Atviruką, išleistą šv. Kazimiero 500 metų jubiliejui prisiminti, muziejui padovanojo A. Namiko dukra Veronika Čarneckienė. Šv. paveiksliukus padovanojo Stasė Streikuvienė ir Laima Pakalnytė-Samulienė.
Šv. Kazimiero skulptūrą sukūrė tautodailininkė Anelė Araminienė 1991 m.
Parengė B. Juknevičienė.
Nuotrauka R. Garsono.
View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/#sigFreeId2bcd051047
http://utenosmuziejus.lt/#sigFreeId2bcd051047