- Naujienos
- Administracinė informacija
- Struktūra ir kontaktai
- Korupcijos prevencija
- Parodos
-
Edukacija
- Edukacinės pamokos Utenos kraštotyros muziejuje ir jo padaliniuose
- Pagal projektą „Inovatyvių mokymosi programų rengimas Utenos sav. plėtojant social. partnerystę" parengtos edukacinės pamokos
- Edukacinė Meno centro veikla
- Edukacinė Tradicinių amatų centro „Svirnas" veikla
- Edukacinė veikla pagal Kultūros pasą
- Leidiniai
- Informacija lankytojams
- Apie muziejų
- Ekspozicijos
UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: utenoskm@gmail.com
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra 
Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje
Utenos miesto istorijos ekspozicija
Vytauto Valiušio keramikos muziejus
Laisvės kovų muziejus
A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba
Tauragnų krašto muziejus
Meno centras
Tradicinių amatų centras „Svirnas“
Kultūros pasas
Virtualios parodos
Lietuvos muziejų lobiai
Piliakalniai Utenos rajone
Projektai
„Šviesioji gyvenimo pusė“
Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001
„Muziejų vartai“
„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“
Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p
„Klausinėjantys menai“
Naujienos
2020 m. rugpjūčio 3–rugpjūčio 31 d. VII Marianos Veriovkinos simpoziumo dalyvių darbų paroda
Pristatome Tauragnų krašto muziejaus muziejininkę Liną!
Esu naujoji Tauragnų krašto muziejininkė Lina. Įsikūriau „Raganos buveinėje“ – Eugenijai Šimkūnaitei skirtoje ekspozicijų erdvėje. Čia vyksta edukacijos žiniuonės mokslu paremtomis sveikatos, vaistažolininkystės temomis, pasakojama apie Tauragnų miestelio ir jo apylinkių istoriją, gamtą, svarbius kultūros paveldo objektus.
Antrame aukšte su lankytojais keliaujame į Tauragnų krašto muziejaus erdvę, kur senosios fotografijos byloja apie miestelio istoriją, žymius apylinkėse gyvenusius žmones, sovietizacijos laikus, yra atkurtas poeto Teofilio Tilvyčio kambarėlis. Antrojoje salėje rengiamos meno parodos. Lauke prie muziejaus visus pasitinka Šimkūnaitės gėlių darželis ir dubenuotasis akmuo.
Lankytojus lydžiu ir į Gesės vyšnių sodą, kuris įkurtas Eugenijos Šimkūnaitės 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Šimtas baltai žydinčių vyšnių – pavasarį labai laukiamas reginys. Netoliese esančiose kapinaitėse ilsisi ir pati Eugenija Šimkūnaitė.
Tik dabar man šis kraštas atveria savo iki šiol nepažintus lobius. Žiūriu, kaip tyvuliuoja Tauragnas, klausausi padavimų ir sakmių apie Slibino guolį, Labės ežero turtus, Moko akmenį, visus kitus velniapėdžius, vyžus, laumės akmenis, einu gatvele, kuri anksčiau vadinosi „Žydų ulyčela“, atsimušu į kalnelį su mediniu kryžiumi partizanams, užkopiu į Taurapilio piliakalnį ir suprantu – esu ne vietinė, dar ne viską žinau, bet šis kraštas savo grožiu ir turtinga istorija kalbina kiekvieną.
Tad kviečiu apsilankyti muziejuje!
Svarbi informacija lankytojams
Primename, kad nuo rugpjūčio 1 d. vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai į muziejų ir padalinius bus įleidžiami tik su nosį ir burną dengiančiomis apsaugos priemonėmis.
Lietuvos nacionalinio muziejaus pav.
2020 m. rugpjūčio 2 d. 14 val. A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje Antano Miškinio literatūrinės premijos įteikimas
Vieno eksponato istorija. Amuletas
Visais laikais amuletai buvo priemonė apsisaugojimui nuo nelaimių ar kitokio blogio: ligų, piktos lemties ar negeros akies. Kadangi amuletai buvo nešiojami nuo senų laikų, jų įvairovė nepaprastai didelė. Pirmykštis žmogus, nudobęs žvėrį, užsikabindavo jo dantų vėrinį sau ant kaklo, tikėdamas, kad žvėries galia persiduos jam. Viduramžiais tikėta, jog nešiojantis kadagio uogų, itališkų riešutų, rūtos šakelę, galima išsaugoti sveikatą ir gyvybingumą. Lietuvoje amuletai žinomi nuo neolito. Dažniausiai gaminti iš gintaro, aptinkami laidojimo paminkluose.
Utenos kraštotyros muziejuje saugomas raginis-geležinis amuletas, rastas Ruklių senkapio (Utenos r.) turtingame XVI amžiau II pusės vyro kape.
Tai apskrito pjūvio elnio (?) rago smaigalys. Per viršutinę rago dalį pervertas geležinis strypelis. Jo galai įverti į geležinės kilpelės apskritimais išlenktus galus. Kilpelė buvo pakabinta ant nedaug išlenkto geležinio strypelio vieno kilpelinio galo. Kitas kilpelinis galas įvertas į suplotą geležinę grandį, kurią užmaudavo ant diržo. Amuletas buvo nešiojamas užkabintas ant diržo.
XIV–XV amžiuje lietuvių kapuose randama amuletų iš lokių nagų ir ilčių. Raginis-geležinis amuletas – iki šiol vienintelis toks radinys, žinomas Lietuvoje.
2020 m. liepos 20–rugpjūčio 5 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje fotografijos darbų paroda „Leliūnų krašto žmonės”
Baigėsi projektas „Šviesioji gyvenimo pusė”
http://udiena.lt/kultura/item/14058-projektas-sviesioji-gyvenimo-puse-baigesi-nuveikta-daug
2020 m. liepos 15 – rugsėjo 8 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose simpoziumo Anagama LT 2020 kūrinių paroda. Parodos atidarymas liepos 15 d., 16 val.
2020 m. liepos 4–rugpjūčio 1 d. paroda iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų
Sveikiname!
2020 m. birželio 23 - liepos 18 d. Germos Meilienės paroda „Laisvalaikio spalvos“
