- Naujienos
- Struktūra ir kontaktai
- Informacija lankytojams
- Veiklos sritys
- Paslaugos
- Korupcijos prevencija
- Asmens duomenų apsauga
-
Apie muziejų
- Muziejaus istorija
- Muziejaus rinkiniai
- Padaliniai
- Vidaus darbo tvarkos taisyklės
- Ekspozicijos
- Parodos
-
Edukacija
- Edukacinės pamokos Utenos kraštotyros muziejuje ir jo padaliniuose
- Pagal projektą „Inovatyvių mokymosi programų rengimas Utenos sav. plėtojant soc. partnerystę" parengtos edukacinės pamokos
- Edukacinė Meno centro veikla
- Edukacinė Tradicinių amatų centro „Svirnas" veikla
- Edukacinė veikla pagal Kultūros pasą
- Leidiniai
- Misija, vizija
- Administracinė informacija
- Teisinė informacija
- Atviri duomenys
- Nuorodos
UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: utenoskm@gmail.com
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra 
Pirkti bilietą
Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje
Utenos miesto istorijos ekspozicija
Vytauto Valiušio keramikos muziejus
Laisvės kovų muziejus
A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba
Tauragnų krašto muziejus
Meno centras
Tradicinių amatų centras „Svirnas“
Vaizdo pamokų ciklas
Kultūros pasas
Virtualios parodos
Lietuvos muziejų lobiai
Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai
Piliakalniai Utenos rajone
Virtualus turas
Projektai
„Šviesioji gyvenimo pusė“
Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001
„Muziejų vartai“
„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“
Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p
„Klausinėjantys menai“
Naujienos
Birželio sukilimas Utenoje
Jau pirmomis karo dienomis visuose Utenos apskrities valsčiuose susidarė sukilėlių būriai. Atskirų sukilėlių grupių atsirado ne tik bažnytkaimiuose ar valsčių centruose, o ir kaimuose. Miesteliuose suplevėsavo lietuviškos trispalvės.
Birželio 23 d. broliai Juozas ir Povilas Streižiai iš Nemeikščių kaimo suorganizavo apie 40 vyrų sukilėlių būrį ir kitą dieną nuginklavo dalį milicininkų, iš areštinės paleido suimtuosius. Utenos kalėjimo prižiūrėtojas Vytautas Kunčiūnas išlaisvino apie 100 kalinių. Sukilėliai apšaudė ir nuginklavo per miestą besitraukiančius mažesnius Raudonosios armijos kareivių būrius ir sovietinius aktyvistus. Birželio 25 d. Utenos–Ukmergės plente įvyko vokiečių ir rusų karinių dalinių kautynės dėl miesto. Vakare vokiečiai užėmė Uteną. Sukilėliai, kurių tuo metu mieste buvo 53 vyrai, vadovaujami Alfonso Patalausko, ėmėsi atkurti miesto administraciją ir organizuoti jos apsaugą. Valdžią į savo rankas perėmė miesto ir apskrities komendantas kapitonas Benadas Kaletka. Jo įsakymu birželio 26 d. apskrityje paskelbta karo padėtis, įkurta karo belaisvių stovykla, perimta kalėjimo apsauga ir sudarytas ginkluotas 80 žmonių šaulių savanorių būrys. Utenos apskrityje veikė 22 sukilėlių būriai, kuriuose buvo beveik 500 sukilėlių. Sukilimo metu žuvo 33 Utenos apskrities sukilėliai ir civiliai.
Nuotraukos iš Utenos kraštotyros muziejaus rinkinių.
Parengė muziejininkė Milda Skaisgirienė
2021 m. birželio 25 d. 11 val. projekto „Kitokia keramika“ įvadinis renginys Leliūnuose
KITOKIA KERAMIKA – tai Utenos kraštotyros muziejaus projektas Utenos regiono menininkams. Vietos keramikos kūrėjams planuojama organizuoti tęstinių renginių ciklą, pristatantį naujas, mažai Lietuvoje žinomas keramikos technologijas, kurios nėra paplitusios, dar tik ateina. Įtraukiant profesionaliosios keramikos atstovus (Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros lektorę Jurgitą Jasinskaitę), šiemet pristatoma Naked Raku keramika. Tai efektinga, bet nenuspėjama keramikos technologija, kuriai reikalingas specialus dirbinio paruošimas, padengimas ir degimas. Vietos menininkai susipažins su naujomis technologijomis, įgaus žinių ir kompetencijų kuriant „kitokią“ –„nematytą“ keramiką. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus apie dešimt regiono (Utenos, Leliūnų, Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Dusetų) menininkų.
Naked Raku technologijos pristatyme–kūrybinėse dirbtuvėse birželio 25 d. 11 val. Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje Leliūnuose (Topolių g. 5) kviečiami dalyvauti visi besidomintys. Šia technologija sukurti darbai bus eksponuojami stiklo galerijoje Utenio aikštėje. Paroda su edukacine vaizdine medžiaga aplankys Anykščių menų inkubatorių, Molėtų krašto muziejų ir Dusetų dailės galeriją.
Naked Raku technologijos pristatyme–kūrybinėse dirbtuvėse birželio 25 d. 11 val. Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje Leliūnuose (Topolių g. 5) kviečiami dalyvauti visi besidomintys. Šia technologija sukurti darbai bus eksponuojami stiklo galerijoje Utenio aikštėje. Paroda su edukacine vaizdine medžiaga aplankys Anykščių menų inkubatorių, Molėtų krašto muziejų ir Dusetų dailės galeriją.
Kviečiame į renginius! Registracija į pristatymą 2021 m. birželio 25 d. 11 val. Tel. Nr. 8 618 02 091 arba el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
2021 m. birželio 22 d. 17 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje
2021 m. birželio 22 d., antradienį, 17 val. kviečiame į naujo leidinio „Žiniuonės kišenė“, skirto daktarei, žolininkei Eugenijai Šimkūnaitei, sutiktuves. Renginys vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje.
Kauno apskrities viešosios bibliotekos leidinys „Žiniuonės kišenė“ skirtas išskirtinei asmenybei, vaistinių augalų tyrinėtojai, dr. Eugenijai Šimkūnaitei, pelniusiai ir žymiausios liaudies žiniuonės šlovę. Ji puikiai derino mokslininkės pašaukimą, profesines žinias ir „raganiškąją“ žinijos dalį – per šimtmečius sukauptą liaudies išmintį.
Daugialypė Eugenijos Šimkūnaitės asmenybė įkvėpė parengti nestandartinį leidinį, patrauklų ir savo turiniu, ir unikaliu dizainu. Kaip mena pažinojusieji žodžio kišenėje neieškojusią daktarę, jos drabužių kišenės niekada nebuvo tuščios; jose nuolat buvo visokio „turto“: nuo receptų ir augalų sėklų iki virvagalių ir kitų smulkmenų. Kadangi pačiai mokslininkei kišenės buvo labai svarbios, leidinys taip pat turi „kišenes“. Knygoje, kaip ir žolininkės kišenėje, taip pat visko po truputį. Be vaistažolininkystės tradicijų Lietuvoje apžvalgos, svarbesnių daktarės biografijos faktų, nuotraukų, patarimų, čia esama ir gražia aukštaitiška tarme pačios E. Šimkūnaitės parašytų pasakų apie medžius. Jos bus įdomios ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, kurie galės aprašytus medžius palyginti su jų autorės būdu ar išskirtiniais bruožais. „Kišenių“ – net dvi. Vienoje – spalvingi atvirukai su augalais ir žolininkės patarimais, kitoje – jos pasvarstymai apie saulės ženklus ir jų simboliką. Pasak leidinio sudarytojos Rimantės Tamoliūnienės, „pakraustyti“ šią kišenę bus malonu tiems, kas domisi lietuvių pasaulėjauta, archetipiniais pirmavaizdžiais, jų simbolika bei E. Šimkūnaitės įžvalgomis apie etninę kultūrą. Leidinį iliustravo jauna dizainerė Aurėja Jucevičiūtė.
Tikimės, kad šiuo Kauno apskrities viešosios bibliotekos parengtu ir Lietuvos kultūros tarybos paremtu leidiniu bus pagerbta E. Šimkūnaitės asmenybė, prisimintos jos skleistos idėjos, skatinusios tikėjimą augalų jėga, prigimtinės kultūros pajautą.
Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija
Organizatoriai Utenos kraštotyros muziejus
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
2021 m. birželio 14 d. Laisvės kovų muziejuje
2021 m. birželio 13 d. projekto „Keturi Rytų Aukštaitijos Antanai“ renginys „Antano Baranausko kūrybos valanda“
2021 m. birželio 4–liepos 3 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Dusetų krašto dailininkų darbų paroda
2021 m. birželio 14–18 d. Tradicinių amatų centre „Svirnas“ Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės popierinių užuolaidėlių mokymai
Informacija lankytojams apie naujus įkainius ir naujas paslaugas
Nuo 2021 m. birželio 1 d. keičiasi Utenos kraštotyros muziejuje ir padaliniuose teikiamų mokamų paslaugų įkainiai. Daugiau apie naujas kainas ir naujas paslaugas >>>>
2021 m. birželio 1–29 d. Utenos kraštotyros muziejuje vaikų piešinių paroda „Žydinti Lietuva“
Prasidėjus vasarai nuostabia švente – Vaikų gynimo diena – kviečiame visus apsilankyti Utenos kraštotyros muziejuje, nes birželis – vaikų mėnuo muziejuje.
Šiek tiek istorijos vietoj įžangos: 2021 m. kovo mėnesį Utenos kraštotyros muziejus organizavo vaikų piešinių konkursą „Žydinti Lietuva“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai ir garsios vaistininkės, etnografės, gamtos mokslų daktarės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės gimimo sukakties minėjimui. Konkursas sulaukė aktyvaus Utenos miesto ir rajono vaikų dėmesio – pateikta beveik 150 piešinių. Muziejaus paskyroje socialiniame tinklapyje „Facebook“, nuo pačios balsavimo pradžios 2021 m. kovo 11 d. iki balsavimui skirto laiko pabaigos – kovo 19 d., vyko aktyvi konkursui pateiktų vaikų piešinių peržiūra: balsuota beveik 11 tūkst. kartų, konkursą stebėjo daugiau kaip 50 tūkst. socialinio tinklapio „Facebook“ vartotojų. Daugiausiai „patiktukų“ surinkęs piešinys jų sulaukė net 432!
Nuo 2021 m. birželio 1 d. Utenos kraštotyros muziejaus parodų salėje II a. galima pamatyti visų jaunųjų dailininkų, pristačiusių savo piešinius į muziejų, konkursui „Žydinti Lietuva“, kūrinius. Tęsime savo pažadą – visi parodos dalyviai, užsukę į Muziejų, gaus po simbolinę dovanėlę. O parodą globojantis Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas skiria specialias dovanas prizines vietas konkurse užėmusiems vaikams ir siunčia linkėjimus kartu su padėkomis.
Visiems dalyviams, kurių piešiniai eksponuojami parodoje, dovanėles skyrė muziejaus bičiuliai: Utenos rajono savivaldybės administracija, Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, VšĮ Utenos turizmo informacijos centras, krepšinio klubas „Juventus“, Utenos policijos bendruomenės pareigūnai.
Muziejuje vaikų laukia staigmenos: eksponatų tyrinėjimas (nes paprastai eksponatų liesti negalima!) ir krepšinis muziejaus salėje (to jau tikrai niekada nebuvo!). Muziejuje šį mėnesį vaikams bus leidžiama daug!
2021 m. birželio 1–26 d. Utenos kraštotyros muziejuje Utenos meno mokyklos mokinių diplominių darbų paroda
Utenos kraštotyros muziejaus ir menininkės Monikos Žaltauskaitės Grašienės – ŽALTĖS dovana Utenai – galimybė ne tik pamatyti, bet ir patirti projektą-meno instaliaciją „Atminties uždanga“
Instaliaciją sudaro žakardinio audimo technika išaustas įspūdingo dydžio „Atminties audeklas“ ir garso takelis. „Atminties audeklo“ motyvu tapo 2017 m. birželio 14-ąją upės slėnyje daryta fotografija, kurioje užfiksuotas lietuviškos pievos vaizdas smaliukių (lot. viscaria vulgaris) žydėjimo metu. Tikėtina, kad 1940-ųjų birželį tokius pat pievų vaizdus paskutinį kartą pro traukinio vagonų plyšius stebėjo į Sibirą iš įvairių geležinkelio stočių Lietuvoje tremiami žmonės. Audeklą lydinčiame garso takelyje įskaityti ištremtų vyrų rašyti laiškai moterims, mylimosioms.
Menininkė dvejus metus vykdė archyvinės medžiagos tyrimą ir rinko meilės laiškų citatas ne tik savo šeimos, bet ir kituose archyvuose. Asmeninės patirtys, papasakotos per individo širdies, jausmų prizmę, vėliau įpinant istorijos, kokia ji tuomet buvo, elementus, leidžia samprotauti apie individualybėje atrastą universalumą, kuris tampa gyva istorija. Viešoje erdvėje esantis kūrinys turi interaktyvumo aspektą, nuorodas į tautos istorijos atmintį. Menininkė per savo kūrybą atveria lietuvių tremtinių meilės istorijas slepiančią „atminties uždangą“.
„Šių dviejų instaliacijos dalių sinergijos dėka gimsta nauja istorinė energija, kuri mūsų galvose atmintį paverčia jausmine patirtimi. Išgyventi istoriją, mano nuomone, yra kur kas reikšmingiau, nei ją tik žinoti“, – teigia menininkė M. Žaltauskaitė–Grašienė.
2018 m. birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, menininkės Monikos Žaltauskaitės Grašienės specifinės vietos projektas „Atminties uždanga“ buvo pirmą kartą pristatytas Kauno geležinkelio stotyje. Tų pačių metų rugpjūčio 23-ąją, minint Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo dieną ir Baltijos kelio dieną, projektas buvo pristatytas Vilniaus geležinkelio stotyje.
2021 m. gegužės 13 d., minint Utenos siaurojo geležinkelio stoties pastato oficialaus atidarymo 120-ąsias metines, projektas „Atminties uždanga“ pristatomas uteniškiams ir miesto svečiams. Utenos „siauruko“ stoties neaplenkė istorijos perversmai, tad nuo 1901 iki 1972 metų tarnavęs tiesioginei – stoties – paskirčiai, pastatas sulaukė įvairių „užduočių“ ir lankytojų: ne tik krovinių gabenimas ir keleivių pervežimas, bet ir liūdnos, į tolimus, nežinomus kraštus vežamų vyrų ir moterų, vaikų ir kūdikių godos.
Kūrinio autorė adaptavo žakardo audeklo instaliaciją specialiai Utenos stoties pastato erdvėms ir sudarė išskirtines sąlygas visiems lankytojams patirti kūrinio poveikį tarsi „įeinant“ į išaustą pievą. Toks intymus santykis su kūriniu ir jo tema dar sustiprinamas žiūrovą ir instaliaciją skiriančia (arba – savitai jungiančia) stiklo siena: už stiklo yra pieva, kurios iš tiesų – nėra, yra tik nuotrauka, kurios taip pat iš tiesų nėra, nes ji siūlų gijomis suausta į mūsų prisiminimuose atgyjantį žydinčių smaliukių vaizdinį, palydimą jautrių tekstų, kai vyras iš Sibiro tremties rašo meilius žodžius Moteriai, Motinai, Tėvynei. Basomis per pievą, jautriu žvilgsniu ir tekstu – per prisiminus.
Autorė ypatinga dėkoja savo tetai Onytei Strazdūnienei ir šeimai, Alfonso Bikulčiaus šeimai, aktoriui Pauliui Čižinauskui, garso režisieriui Raimundui Paulauskui, Birutei Panumienei, o Utenos kraštotyros muziejus – taria nuoširdų „ačiū“ menininkei Monikai Žaltei.
Projektas iš dalies finansuotas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Projektą-meno instaliaciją „Atminties uždanga“ Laisvės kovų muziejuje, Stoties g. 39, Utenoje, galima lankyti nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki rugpjūčio 28 d. Muziejaus padalinio darbo valandomis. Dėl galimybės apsilankyti kitu metu maloniai prašome iš anksto tartis telefonu Nr. +370 670 79217.
Organizatorių informacija
Šeimos dienai. Kūrėjų portretai
Nuotraukose – trijų šeimų istorijos. Garsių, žinomų ne tik Utenos krašte. Jų gyvenimo ir veiklos aprašymus sunku sutalpinti į keliolika eilučių.
Antanas Namikas (1887–1980) – Utenos kraštotyros muziejaus įkūrėjas
„Antanas Namikas istorija domėjosi iš mažens. Gimęs ir vaikystę praleidęs vaizdingame, legendomis, padavimais, pasakomis, dainomis ir milžinkapiais turtingame Užpalių krašte, iš senolių girdėjęs pasakojimus apie 1711 metų maro kapelius ir juose palaidotus žmones, apie 1863 metų sukilimo dalyvį Povilą Čirvinskį. Dar vaikas būdamas, A. Namikas savo mintyse kaupė istorijos turtus, o vėliau prieš tėvų valią pasirinko ne kunigo, bet „mokyto archeologo” kelią. 1917 metais baigęs Maskvos archeologijos institutą, jis buvo vienas pirmųjų lietuvių, baigusių archeologijos mokslus“. (B. Juodzevičius, Antanas Namikas. Gyvenimo fragmentai. Utena, 2003 m.). „Nenorėč nusinešt kapan, ką gyvenime pergyvenau ir patyriau. Norėč perduot jauniems, kol senatvės marazmas neužvaldė manęs” (iš A. Namiko laiško). Muziejuje saugomi A. Namiko rankraščiai, dalis vertingos bibliotekos bei per karus ir sumaištį išlikę jo rinkti eksponatai.
Alfonsas Nyka-Niliūnas (Alfonsas Čipkus) – poetas, vertėjas, literatūros kritikas
Gimė 1919 m. Nemeikščiuose, 1944 m. pasitraukė į vakarus, po kelerių metų apsigyveno JAV ir iki pat pensijos dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, redagavo straipsnius, knygas. Mirė 2015 m.
„Utena A. Nykai-Niliūnui yra miestų miestas. Jis mėgdavo sau išsikelti įvairius klausimus, ir į juos atsakyti. Yra savęs klausęs, kokiam mieste labiausiai norėtų gyventi. Pirmas į galvą šovęs atsakymas – Utena. Nors netoli jam buvo Niujorkas, nors yra Kaunas ir Vilnius... Pirmąsias knygas jis matė ir pirko taip pat Utenoje. Jam atrodė, kad Utenoje, kaip eilėraščiuose rašo, visą pasaulį gali nupirkti – „fantastiškas šalis“ ar „visą žemę“. Tai toks buvo miestų miestas – jame buvo viskas“. (G. Šmitienė: „A. Nykos-Niliūno tekstai saugo ir Nemeikščius, ir Utenos miestą, ir kelią tarp jų“).
Antanas Jaroševičius (1870–1956) – dailininkas, pedagogas, kultūros ir visuomenės veikėjas
Gimė Skrebotiškio kaime, Pasvalio rajone, baigė techninio piešimo mokyklą Sankt Peterburge, miesto teatruose dirbo dailininku dekoratoriumi. 1901 m. dalyvavo tarptautinėje parodoje Paryžiuje, kur jo sukurti baldai buvo įvertinti didžiuoju sidabro medaliu. 1921 m. Jaroševičių šeima atvyko į Lietuvą, apsigyveno Karklynėje prie Giedraičių. Vienas pirmųjų pradėjo rinkti tautodailės kūrinius. Remdamasis tautodailės tradicija ir pavyzdžiais sukūrė kryžių projektų, taikomosios dailės dirbinių, baldų. Nupiešė architektūrinių piešinių, atvirukų, sukūrė knygų grafikos, nuliejo akvarelių gamtos motyvais. Utenos kraštotyros muziejuje saugomi A. Jaroševičiaus kryžių fragmentų piešiniai, 1939 m. kurtas peizažas, piešinių albumėlis.
Nuotraukos iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.
Parengė B. Juknevičienė
View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/#sigFreeIda799164ff8
http://utenosmuziejus.lt/#sigFreeIda799164ff8