UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: info@utenosmuziejus.lt
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Pirkti bilietą

tiketa logo 01 Medium

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Tauragnų krašto muziejus

Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir meno centras

Vaizdo pamokų ciklas


145439708 2882820885373344 3389670102111722859 n 1

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai

eg Medium

Monetos iš palaidojimo vietų Utenos krašte

 denar1

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

Virtualus turas

logo virt

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

„Menų gaudyklė“

Asset 3Spalvotas Medium

 

 

 

 

 

 

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Naujienos

Kaip pasitikti pavasarį?

FB IMG 1586348920493
Ateina pavasaris, gamtos pabudimo metas, bet žmonėms tai ne tik nauja pradžia, bet ir nauji iššūkiai: kaip atsilaikyti prieš virusus (o šiemet dar ir prieš koronavirusą), nes po žiemos organizme ima stigti vitaminų. Jų pakankamai nebegauname su įprastu maistu. Habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė rekomendavo pavasario nepradėti dietomis. Kūno grožis palauks – pirmiausia atstatykim medžiagų balansą organizme. Bene didžiausia problema pavasarėjant tampa mažakraujystė.
„Pirmoji talkininkė įveikiant mažakraujystę – dilgėlė, ta pati patvorio karalienė. Mes įpratę ją tik keiksnoti, na, iš bėdos kokį kartą pavasarį dilgėlinę sriubą išsiverdame, o žymiai mažiau už mus laisvos žemės turinčios belgės, danės olandės dilgėlėms kokią lysvelę suranda, anglai net šiltnamėlius stato, kad žiemą lapienėms šviežių turėtų. Dilgėlė gera tuo, kad jai beveik jokių priedų nereikia, pati viena turi viską, kas reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Dilgėlė gera ir tuo, kad tinka daugybei patiekalų – galime su įvairiomis kruopomis troškinti, galima įvairias sriubas virti, galima padaryti priedus mėsos ir žuvies patiekalams, įdarus įvairiems pyragams, apkepams ar net saldiems pyragėliams. Žinoma, kaip ir bet kokios vaistažolės, negalima dilgėlės vartoti dienų dienomis, tenka kaitalioti.
Bene pirmoji ankstyvą pavasarį randama vaistažolė – ankstyvasis šalpusnis. Sergantiems žarnyno ir skrandžio ligomis Daktarė patardavo gerti iš jo lapožų pasigamintų sulčių, sergantiems sloga (kas visai nenuostabu, kai orai tokie permainingi) rekomenduodavo sulčių įlašinti į nosį. Norėdami pasigaminti šalpusnio sulčių, nuplautus augalo lapus nuplikykite verdančiu vandeniu, sumalkite mėsmale, nuspauskite – ir sultys paruoštos. Ankstyvųjų šalpusnių jau galima rasti. Būkime ir likime sveiki! 

E. Kušleikienės nuotr.