Naujienos

ADVENTAS

130123528 852024312226273 7766996813132360537 nSekmadienį, lapkričio 29-ąją, prasidėjo adventas. Tai laikas, skirtas pabendrauti su artimaisiais, su visais susitaikyti, skleisti ramybę ir gerumą. Krikščioniškasis pasaulis, laukdamas Išganytojo atėjimo, maždaug mėnesį iki Šv. Kalėdų tarsi nuščiūva. Keturiais sekmadieniais apibrėžtas periodas prasideda nuo lapkričio 27–gruodžio 3 dienos ir trunka iki pat Šv. Kalėdų.
Šiuo ramybės laikotarpiu, užbaigus pagrindinius, planinius besibaigiančių metų darbus, labai tinkama veikla būtų juos apmąstyti ir įvertinti, pasvarstyti apie ateinančių planus, pagalvoti, ką reikėtų savo gyvenime patobulinti, ko vertėtų atsisakyti. Dabar pats metas prisiminti amžinąsias, tikrąsias vertybes. Metas, skirtas priminti apie buvimą kartu, artimojo pajautimą, laikas padėkoti, atsiprašyti ir susitaikyti.
Senovės žmonių išlikimą lėmė gamta, todėl jie gyveno paklusdami natūraliems ritmams, stebėdami aplinką ir bandydami prie jos prisitaikyti. Kad nesutriktų natūralus gamtos ciklas, advento laiku drausta dirbti kai kuriuos darbus. Jokių pokšėjimų, triukšmingų darbų. Stengdavosi gyventi labai ramiai ir rimtai. Kas buvo nebaigęs atsiskaityti už įvairius darbus, per adventą būtinai atiduodavo visas skolas. Jei būdavo susipykę, kuo greičiau taikydavosi, kad, sugrįžus saulei ir prasidėjus naujam metų ratui, būtų švarūs ir teisūs. Dabar nevalia kirsti medžių, nedera ir genėti. Tikėta, kad medžiuose gyvena vėlės, neišėjusios iš metų rato. Jei tokiomis malkomis pakursi krosnį, liepsna gali sudeginti sodybą. Nepildavo pagalvių, tikėdami, kad varnos žąsyčius ir kitus naminius paukščius išnešios, nekirpdavo avių, nes kito kirpimo vilnos būsią kietos ir šiurkščios, be to, dobilai augsią reti. Per adventą būdavo bijoma atlikti darbus, susijusius su sukimo veiksmu, ir ypač kruopščiai buvo stengiamasi verpti rateliu, malti girnomis, žiesti puodus. Jei sukimosi judesiu atliekamas darbas išeis prastas, gali būti sutrikdytas saulės kelias ir jai bus sunkiau sugrįžti pavasarį. Advento metas – ir griežto pasninko laikas. Žmonės valgydavo daug paprasčiau. Gamindavo valgį iš to, ką turėjo: grūdų, miltų, daržovių, kitų augalinių atsargų. Šiais laikais pilna receptų, ką ruošti iš žuvies, vaisių, kruopų. Vis dėlto per adventą reikėtų laikytis saiko ir nepersivalgyti. Pasninko tradicija tiesiog moko mus, padeda ugdytis įpročius valgyti kuo paprasčiau, lengviau, sveikiau.
Per adventą prasidėdavo vestuviniai užkalbėjimai ir burtai. Šv. Andriejaus vakarą netekėjusios merginos pasiimdavo saują kanapių ir atbulos tris kartus apeidavo šulinį. Manyta, kad tris kartus atbulomis apėjus šulinį ir į jį pasižiūrėjus, galima susapnuoti savo išrinktąjį.
Gruodžio 4-oji – Šv. Barbora, arba Avelių diena. Tą dieną šukuodavo avis. Gruodžio 6-oji – Šv. Mikalojus, anksčiau Arklių diena. Tą dieną jiems nešdavo avižų, sočiai pamaitindavo. Gruodžio 13-oji, Šv. Liucija – Šviesos diena. Nuo šios dienos žmonės stebėjo, kokie bus kitų metų orai. Kokia gruodžio 13-oji, toks sausis. Kokia gruodžio 14-oji, toks vasaris, ir taip toliau iki pat Kūčių.
Per adventą būdavo vaizdingai pasakojami nutikimai, sekamos pasakos. Sakmėse, dainose vaizduota pasaulio sukūrimo istorija. Čia veikia Elnias Devyniaragis, kiškelis, lapė, vilkas.
Dar viena advento tradicija, išpopuliarėjusi XIX–XX a. sandūroje, – advento kalendorius, skirtas skaičiuoti likusias dienas iki Kalėdų. Seniau advento kalendoriai būdavo kitokie. Kiekviename langelyje galėdavai rasti įrašų su įvairiais pamokymais, patarimais, linkėjimais ir užduotimis ką nors tą dieną atlikti, išmokti. Tokiubūdu didžiųjų švenčių laukimas tampa prasmingas ir žaismingas. Ir šiandien kalendorių galime pasigaminti patys namuose iš popieriaus, kartono, dėžučių ir t. t. Advento kalendorius gali būti sukabintas kaip girlianda, sudėtas į eglutės, namelio ar paprasčiausio keturkampio ar trikampio formą.
Iš germanų tautų per Mažąją Lietuvą XX a. pr. atkeliavo advento vainikas. Jis pinamas iš visada žaliuojančių augalų – pušų, eglių, bruknienojų, pataisų. Į vainiką įstatomos 4 žvakės, reiškiančios 4 advento savaites, o uždegamos viena po kitos reiškia Jėzaus gimimo artėjimą, augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Adventovainikas tinka visur – tiek miesto bute, tiek kaimo troboje, garbingoje vietoje ant stalo.
Jaukaus Kalėdų laukimo. Skleiskime ramybę ir gerumą. Tai irgi advento tradicija, pasiekusi mus iš žilos senovės. Ir nepajusime, kad jau žiba visos keturios žvakės ir Elnias Devyniaragis ant savo ragų jau atnešė Kalėdas...

Informaciją parengė R. Gaidienė

Nuotraukoje Utenos kraštotyros muziejaus ekspozicija