UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: info@utenosmuziejus.lt
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Pirkti bilietą

tiketa logo 01 Medium

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Tauragnų krašto muziejus

Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir meno centras

Vaizdo pamokų ciklas


145439708 2882820885373344 3389670102111722859 n 1

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai

eg Medium

Monetos iš palaidojimo vietų Utenos krašte

 denar1

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

Virtualus turas

logo virt

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

„Menų gaudyklė“

Asset 3Spalvotas Medium

 

 

 

 

 

 

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Naujienos

Kai keičiasi kartos ir formos

   Utenos kraštotyros muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Skulptorių sekcija, Utenio aikštės stiklo galerijoje pristato trijų jaunesniosios kartos Kauno menininkų kūrinius: Mindaugo Jurėno dekoratyvines skulptūras, Gintarės Stašaitytės stiklo kompozicijas ir Luko Šiupšinsko mažosios plastikos objektus.
Visi autoriai – profesionalūs menininkai, Lietuvos dailininkų sąjungos nariai, meninių krypčių išsilavinimus įgiję Vilniaus dailės akademijoje, aktyviai kuriantys, dirbantys ir plėtojantys veiklas ne tik meno praktikose, bet ir vadybinėje bei akademinėje srityse.
   Subtilūs ir lakoniški stiklo menininkės Gintarės Stašaitytės pastebėjimai skaidriais kubais įsiskverbia į žiūrovo mintis ir verčia permąstyti realybę: gal rūbai, dengę karaliaus kūną (Karalius nuogas, 2020), slėpė ir jo vidinę tuštumą? Kaip mūsų patirtys (Patyręs, 2020) išskaidrina mūsų mintis – ar lieka dėmių, kokių nors pėdsakų, ar tik skaidri ir briaunota struktūra, perkeičianti žvilgsniu pagaunamą realybę? Gintarė Stašaitytė aktyvai dalyvauja simpoziumuose ir seminaruose, grupinėse parodose, rengia personalines parodas. Jai artimos ir pastaraisiais metais nagrinėjamos temos apima kitapusybės, eterio lakumo, stiklo ir ledo skaidrumo aspektus.
   Mindaugas Jurėnas kuria dekoratyvines skulptūras, mažosios plastikos objektus, interjero detales, skirtingų medžiagų lauko skulptūras. Parodoje eksponuojami kūriniai perteikia tam tikras mąstymo struktūras: iš metalo lakšto, lyg popieriaus lapo, išlankstyta „blogoji pusė“ (Flip side, 2020) vizualiai atrodo visiškai patraukli, kviečia laipioti minčių ar jausmų įkalnėmis. Tačiau aštrios „lenkimo linijos“ suponuoja klausimą – o kokia gi tuomet „geroji pusė“? Ar tikrai blogoji / išvirkščioji pusė yra tai, ką turėtume slėpti ir niekam nerodyti? Klausimų užduoda ir kūrinys „Out of the box“: ar kažkas, „išsiritęs“ iš dėžės, jos ribų atsikratė su tokia jėga, kad ilgą laiką jaukia vieta tūnoti buvusi dėžė pakilo į orą ir tapo nuspriegta tolyn? O gal priešingai – dėžė nebesutalpino savyje sukaupto turinio ir tapo aliuzija į šviestuvą, išliejusį sau atramą – galimybę šviesti? Kiti du parodoje eksponuojami nauji kūriniai iš Mindaugo Jurėno dirbtuvių iškeliavo „be pavadinimo“. Gal taip – dar geriau? Autorius palieka žiūrovui galimybę pačiam nuspręsti, kaip pavadinti debesų formos gėlę, perskrostą „pliusu“ (ar x – „iksu“) ir „minusu“, pro kuriuos galima matyti pasaulį tokį, kokio norisi: oranžinį, išaugusį iš rožinio ar violetinį, tvirtai prilaikomą pilko pagrindo. Tačiau visuomet galima meno kūrinį vertinti ir „paprasčiau“ – kaip patrauklią formą, tinkamą siluetą ar akiai malonią spalvinę dėmę. Tuomet beliks atsakyti į klausimą, kur savo namų ar biuro aplinkoje galėtumėte įkurdinti tokį mielą akcentą.
Atsakymų į klausimus savo kūryboje ieško ir Lukas Šiupšinskas. Šis jaunas skulptorius sako, kad „menas – tai mąstymo būdas ir galimybė artikuliuoti abstrakčias idėjas į asmenines patirtis“. Pasak autoriaus, šiuolaikinė skulptūra naikina ribą tarp to kas daiktas „yra“ ir tai ką jis „reiškia“.
   L.Šiupšinskas yra ir Vytauto Didžiojo universiteto bei Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto lektorius. Autoriui nesvetimas dialogas ir santykio su aplinka ieškojimas, nes kaip sako pats Lukas „skulptūra – tai kažkokios problemos arba temos sprendinys“. Kartais sprendiniai (skulptūros) atrodo komiški ar gerokai netikėti, kartais gali atrodyti nesuprantami, bet intuityviai traukti akį. Ir, pasak autoriaus, tai yra gerai. Štai pavyzdžiui, „Zen Triušis“ – tai priminimas šiuolaikiniam žmogui, kad mes atrodome juokingai ir keistai, kai elgiamės kaip zuikiai, visur skubam, bėgam ir būnam baikštūs domestikuoti gyvūnai, kad kartais verta sustoti ir pamedituoti, neskubėti. Originali skulptūra atlieta iš bronzos nuo 2018 metų stovi Kauno senamiestyje. Pirmas jo eskizas buvo nulipdytas 2013 m., kai autorius išgyveno sunkų ir stresų perpildytą gyvenimo laikotarpį. „Tokia būsena paskatino sukurti situaciją atspindintį kūrinį,“ – sako autorius. Kiekviename iš mūsų tikriausiai kartkartėmis subruzda ir kitas skulptoriaus L.Šiupšinsko sukurtas personažas – „Kipšas“. Jei kartais sunku įsivaizduoti, kaip jis atrodo – galime į jį pažvelgti skulptoriaus Luko žvilgsniu.
   Galima girdėti nuomonių, kad klasikinė skulptūra praranda aktualumą. Tačiau jaunųjų skulptorių meniniai sprendimai liudija ką kita: yra ir užsakovų, yra ir poreikis kurti. Kiekviena skulptūra turi atrasti savo vietą, skirtinga laiku sukuriami skirtingi dalykai.
Šioje parodoje matomi mažosios plastikos kūriniai yra ir tokie, iš kurių, kaip eskizų, vėliau buvo sukurtos didelių apimčių kompozicijos miestų erdvėms, tačiau yra ir tokie, kurie gali būti įkomponuoti į interjero ar lauko erdves patys savaime, nekeičiant jų dydžių ir proporcijų.
Belieka atidžiai įsižiūrėti ir „pamankštinti“ vaizduotę, kurioje erdvėje ir kaip derėtų viena ar kita erdvinė plastinė kompozicija.
 
Dar kartą sugrįžti prie G. Stašaitytės, L. Šiupšinsko ir M.Jurėno kūrinių Utenio aikštės stiklo kubuose turėsite galimybę iki 2021 m. kovo 11 d. Linkime malonių įspūdžių!
 
Utenos kraštotyros muziejaus direktorė,
menotyrininkė Jovita Nalevaikienė