Naujienos

Šeimos dienai. Utenos krašto dvarininkų istorijos

   Vyžuonėlių dvaras Utenos krašte buvo valdžios ir kultūros vieta. 1879 m. dvaras atiteko Rusijos karininkui Vladimirui Veriovkinui, o jį paveldėjo sūnus Piotras Veriovkinas, Kauno ir Vilniaus gubernatorius. Nuo jo valios priklausė politinis ir ekonominis šalies gyvenimas. Gubernatorius buvo liberalių pažiūrų, palankus lietuviams. Dažnai patenkindavo žmonių prašymus, patardavo, suteikdavo lengvatų, padėdavo ir lietuvių atgimimo veikėjams. Rūpinosi ir Utena – Veriovkinų šeimos pastangomis Utenoje buvo įkurta ligoninė, mokykla. Lietuvos nepriklausomybės laikais P. Veriovkinas valdė jam paliktą apkarpytą žemę, gerai ūkininkavo. Buvo lojalus nepriklausomai Lietuvai, dirbo Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijose, parėmė pieninės statybą Utenoje. Vyžuonėlėse gyveno ir P. Veriovkino sesuo Mariana (1860–1938). Būtent čia, dvare, prasidėjo jos, kaip dailininkės kelias. Iki šių dienų išliko ateljė, specialiai pastatyta dailininkei. Dabar Vyžuonėlės žinomos būtent dėl Marianos Veriovkinos – garsios dailininkės, kuri Vokietijoje su bendraminčiais įkūrė avangardinę „Mėlynojo raitelio“ grupę, Vakarų Europoje išgarsėjo kaip viena pirmųjų ekspresionizmo dailininkių. Dabar unikalus Vyžuonėlių dvaras apleistas, pamiršęs klestėjimo laikus, bet atgimęs kultūros prasme – jau aštuonerius metus jame organizuojami tarptautiniai dailininkų plenerai.
   Į kitą pusę nuo Utenos, Tauragnuose, stovėjo Gineičių giminės dvaras. Jo savininkų veikla – tai visų pirma darbas Lietuvos labui. XIX a. Tauragnų dvaras buvo vienas didžiausių ir gražiausių dabartiniame Utenos rajone, įsikūręs gražioje kalvoje prie Labės ir Tauragno ežerų. Apie 1880 m. Tauragnų dvarą nupirko Karolis Gineitis (1818–1909). Nuo tų metų Tauragnuose baigėsi rusinimas. Jam mirus, dvarą paveldėjo sūnūs Antanas (1860–1936) ir Pranciškus (1861–1941). Gineičiai – lietuviai, patriotai.. Jie rėmė knygnešius, rašė į lietuvišką spaudą, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, buvo vieni iš Vilniaus konferencijos organizatorių, dirbo savivaldybės administracijoje ir diplomatinėje tarnyboje, steigė lietuviškas mokyklas ir jose mokė vaikus, dalyvavo Nepriklausomybės kovose, ūkininkavo. Daugelis buvo ištremti. Gineitytės ištekėjo už turtingų ūkininkų ir pradėjo naujas giminės šakas Aviniškyje, Daugailiuose, Noliškyje, Spitrėnuose. 1990 m. buvusio dvaro sodybą atkurti ėmėsi Pranciškaus vaikaičio, Karolio sūnaus Rimanto Gineičio (1935–2019) šeima. Muziejui Gražina Gerulskienė (Juozo Gineičio dukra), Jonas Baleiša (Elenos Gineitytės sūnus), Rimantas Gineitis padovanojo nemažai eksponatų.

Nuotraukos iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.
Parengė B. Juknevičienė