UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: info@utenosmuziejus.lt
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Pirkti bilietą

tiketa logo 01 Medium

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Tauragnų krašto muziejus

Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir meno centras

Vaizdo pamokų ciklas


145439708 2882820885373344 3389670102111722859 n 1

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai

eg Medium

Monetos iš palaidojimo vietų Utenos krašte

 denar1

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

Virtualus turas

logo virt

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

„Menų gaudyklė“

Asset 3Spalvotas Medium

 

 

 

 

 

 

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Naujienos

Šeimos dienai. Kūrėjų portretai

   Nuotraukose – trijų šeimų istorijos. Garsių, žinomų ne tik Utenos krašte. Jų gyvenimo ir veiklos aprašymus sunku sutalpinti į keliolika eilučių.
Antanas Namikas (1887–1980) – Utenos kraštotyros muziejaus įkūrėjas
„Antanas Namikas istorija domėjosi iš mažens. Gimęs ir vaikystę praleidęs vaizdingame, legendomis, padavimais, pasakomis, dainomis ir milžinkapiais turtingame Užpalių krašte, iš senolių girdėjęs pasakojimus apie 1711 metų maro kapelius ir juose palaidotus žmones, apie 1863 metų sukilimo dalyvį Povilą Čirvinskį. Dar vaikas būdamas, A. Namikas savo mintyse kaupė istorijos turtus, o vėliau prieš tėvų valią pasirinko ne kunigo, bet „mokyto archeologo” kelią. 1917 metais baigęs Maskvos archeologijos institutą, jis buvo vienas pirmųjų lietuvių, baigusių archeologijos mokslus“. (B. Juodzevičius, Antanas Namikas. Gyvenimo fragmentai. Utena, 2003 m.). „Nenorėč nusinešt kapan, ką gyvenime pergyvenau ir patyriau. Norėč perduot jauniems, kol senatvės marazmas neužvaldė manęs” (iš A. Namiko laiško). Muziejuje saugomi A. Namiko rankraščiai, dalis vertingos bibliotekos bei per karus ir sumaištį išlikę jo rinkti eksponatai.
   Alfonsas Nyka-Niliūnas (Alfonsas Čipkus) – poetas, vertėjas, literatūros kritikas
Gimė 1919 m. Nemeikščiuose, 1944 m. pasitraukė į vakarus, po kelerių metų apsigyveno JAV ir iki pat pensijos dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, redagavo straipsnius, knygas. Mirė 2015 m.
   „Utena A. Nykai-Niliūnui yra miestų miestas. Jis mėgdavo sau išsikelti įvairius klausimus, ir į juos atsakyti. Yra savęs klausęs, kokiam mieste labiausiai norėtų gyventi. Pirmas į galvą šovęs atsakymas – Utena. Nors netoli jam buvo Niujorkas, nors yra Kaunas ir Vilnius... Pirmąsias knygas jis matė ir pirko taip pat Utenoje. Jam atrodė, kad Utenoje, kaip eilėraščiuose rašo, visą pasaulį gali nupirkti – „fantastiškas šalis“ ar „visą žemę“. Tai toks buvo miestų miestas – jame buvo viskas“. (G. Šmitienė: „A. Nykos-Niliūno tekstai saugo ir Nemeikščius, ir Utenos miestą, ir kelią tarp jų“).
Antanas Jaroševičius (1870–1956) – dailininkas, pedagogas, kultūros ir visuomenės veikėjas
Gimė Skrebotiškio kaime, Pasvalio rajone, baigė techninio piešimo mokyklą Sankt Peterburge, miesto teatruose dirbo dailininku dekoratoriumi. 1901 m. dalyvavo tarptautinėje parodoje Paryžiuje, kur jo sukurti baldai buvo įvertinti didžiuoju sidabro medaliu. 1921 m. Jaroševičių šeima atvyko į Lietuvą, apsigyveno Karklynėje prie Giedraičių. Vienas pirmųjų pradėjo rinkti tautodailės kūrinius. Remdamasis tautodailės tradicija ir pavyzdžiais sukūrė kryžių projektų, taikomosios dailės dirbinių, baldų. Nupiešė architektūrinių piešinių, atvirukų, sukūrė knygų grafikos, nuliejo akvarelių gamtos motyvais. Utenos kraštotyros muziejuje saugomi A. Jaroševičiaus kryžių fragmentų piešiniai, 1939 m. kurtas peizažas, piešinių albumėlis.
 
Nuotraukos iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.
Parengė B. Juknevičienė