Naujienos

Kalvių kaimo kryžius

   Mediniai kryžiai pati gausiausia paminklų grupė Lietuvoje. Kryžių puošyba įvairi. Rytų Aukštaitijoje plito gausiai puošti kryžiai su koplytėlėmis, dekoruoti įvairiais simboliais. 
   Kryžiai buvo statomi kaimų ribose ar kaimo pakelėse, sodybose. Jie atliko Dievo apsaugos, globos paskirtį, padėkos ar prašymo aukas ir ilgainiui tapo bendruomenės maldos ir susitikimo vieta. Pagal paprotį prie pašventinto kryžiaus reikėjo sukalbėti trumpą maldelę, vyrai praeidami turėjo nukelti kepurę. Religinių švenčių metu vykdavo pamaldos, giedamos giesmės.
   Utenos kraštotyros muziejuje eksponuojamas gražus, gausiai ornamentuotas Kalvių kaimo (Alantos sen.) kryžius, darytas meistro Vinco Gavėno (1906-1998) iš gretimo Janonių k. (Skiemonių sen.). Kryžius buvo pastatytas 1943 m. kaimo jaunimo iniciatyva. Verčiant kryžių, rasti užkasti kryžiaus statymo dokumentai. Viso trys lapai (33x21 cm ir 14,4x20,4 cm), rašyti ranka, mėlynu rašalu, kuris nuo drėgmės išsiliejęs ir sunkiai įskaitomas, lapų pakraščiai ornamentuoti. Viename lape – testamentas, kitame – aukotojų sąrašas. 1986 m. rugpjūčio 5 d. viesulas kryžių apgadino ir jis buvo atgabentas į muziejų.
   Pagal giminaičio Gintauto Šimonio pasakojimą, Vincas Gavėnas buvęs visų galų meistras. Dirbęs ir iš geležies, ir iš medžio įvairius namų apyvokos daiktus, yra padaręs net kankles, namuose susikonstravęs malūną, kur susimaldavęs miltus. Vincas buvęs ramus, bendraujantis ir aplinkinių mėgstamas žmogus.
   Kalvių kaimo kapinaitėse stovi dar vienas Vinco Gavėno 1940 m. darytas kryžius. Kartu su tėvu padarė ir pastatė kryžių Skiemonyse. Kryžius buvo dailus, aukštas, ornamentuotas, bet pokary stribų sunaikintas.
   Utenos kraštotyros muziejuje saugoma Vinco Gavėno drožta šv. Aloyzo skulptūrėlė iš Želtiškių k. (Skiemonių sen.) kryžiaus. 
   2001 m. UNESCO kryždirbystę pripažino pasauliniu nematerialaus paveldo šedevru.

Nuotraukos iš Utenos kraštotyros muziejaus rinkinių.

Parengė muziejininkė Milda Skaisgirienė