Vieno eksponato istorija. Poeto Antano Miškinio eilėraštis Motinai
2003 m. kovo mėn. darbininkai remontavo A. ir M. Miškinių sodybos Juknėnų kaime gyvenamąjį namą. Po priemenės grindimis jie rado medinę dėžutę, kurioje buvo gražiai sulankstyta ir supakuota rankraščių krūvelė. Lapeliai buvo drėgni, sulipę, rašalas išsiliejęs. Darbų vadovas Petras Galiauskas radinį perdavė Utenos kraštotyros muziejui, kartu pridėdamas namo planą su pažymėta dėžutės radimo vieta. Viename iš rankraščių buvo eilėraščio Motinai fragmentas:
Iš ..... aš dabar esu išvytas....
Tu apsireiškei džiaugsmu visa nušvitus.
..........
Kai nuėjo, kai tik pėdsakai paliko.
Širdis geliančiai lyg paukštė man sukliko.
Kur klajoji, kur keliauji, motinėle?
Man dar žėri, man dar skamba akmenėliai.
Ar dar grįši, motinėle, kur tu, kur tu?
Ar pasaulis jau apako ir apkurto?
Taip! Pasaulis jau .... ir apkurtęs, ir apakęs,
Milijonams nekaltų – erškėčių takas.
Nuotraukose – rankraštis su eilėraščio Motinai fragmentu, Miškinių sodyba Juknėnuose, poetas A. Miškinis su savo motina ir gimtojo kaimo žmonėmis.
Utenos rajono tautodailininkų darbai
Tradicinė Utenos rajono tautodailininkų darbų paroda muziejuje vyks šių metų rudenį. Šiandien prisiminkime praėjusių metų parodas ir pasigrožėkime mūsų rajono tautodailininkų darbais.
Nuotraukų autoriai:
E. Kušleikienė
V. Ridikas
J. Pavilionienė