- Naujienos
- Struktūra ir kontaktai
- Informacija lankytojams
- Veiklos sritys
- Paslaugos
- Korupcijos prevencija
- Asmens duomenų apsauga
-
Apie muziejų
- Muziejaus istorija
- Muziejaus rinkiniai
- Padaliniai
- Vidaus darbo tvarkos taisyklės
- Ekspozicijos
- Parodos
-
Edukacija
- Edukacinės pamokos Utenos kraštotyros muziejuje ir jo padaliniuose
- Pagal projektą „Inovatyvių mokymosi programų rengimas Utenos sav. plėtojant soc. partnerystę" parengtos edukacinės pamokos
- Edukacinė Meno centro veikla
- Edukacinė Tradicinių amatų centro „Svirnas" veikla
- Edukacinė veikla pagal Kultūros pasą
- Leidiniai
- Misija, vizija
- Administracinė informacija
- Teisinė informacija
- Atviri duomenys
- Nuorodos
UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: utenoskm@gmail.com
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra 
Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje
Utenos miesto istorijos ekspozicija
Vytauto Valiušio keramikos muziejus
Laisvės kovų muziejus
A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba
Tauragnų krašto muziejus
Meno centras
Tradicinių amatų centras „Svirnas“
Vaizdo pamokų ciklas
Kultūros pasas
Virtualios parodos
Lietuvos muziejų lobiai
Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai
Piliakalniai Utenos rajone
Virtualus turas
Projektai
„Šviesioji gyvenimo pusė“
Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001
„Muziejų vartai“
„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“
Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p
„Klausinėjantys menai“
Naujienos
Vytauto Valiušio keramikos muziejui – 20!
„Aš, Vytautas Valiušis, nepriklausomos Lietuvos Respublikos pilietis, Utenos apskrities ir rajono Leliūnų seniūnijos gyventojas, tautodailininkas ir verslininkas, daugiau kaip 20 metų visoje Rytų Lietuvoje rinkęs senuosius keramikos ir kaimo buities eksponatus, visą savo surinktą 730 vienetų kolekciją, suremontavęs patalpas ir pats išeksponavęs senojoje Leliūnų mokykloje, dovanoju Utenos kraštotyros muziejui. Tegu ši kolekcija bus šio muziejaus filialas ir ragins mūsų žmones labiau saugoti ir branginti tėvelių ir senelių palikimą“
Vytautas Valiušis
Taip skambėjo Vytauto Valiušio parašu patvirtintas 2001 m. vasario 2 d. eksponatų dovanojimo aktas, nuo kurio pasirašymo dienos senoji Leliūnų mokykla atvertė naują istorijos puslapį, o Utenos kraštotyros muziejus pasipildė nauju padaliniu. Šiemet Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Vytauto Valiušio keramikos muziejus mini kuklią 20 metų veiklos sukaktį. Skaičiais – kuklus jubiliejus, bet nuveiktų darbų apimtimi bei svarba šie dvidešimt metų buvo itin ženklūs. Muziejaus pastatas, ekspozicijos su metais keitėsi – modernėjo, eksponatų skaičius didėjo, populiarumas augo. Valiušio keramikos muziejuje gražiai dera liaudies buities rakandai, tradicinė keramika ir paties meistro kūriniai, kurių net 400 jis padovanojo muziejui. Likusieji iš beveik 3000 eksponatų – indai ir rakandai, surinkti sąvartynuose, nupirkti. „Galima sakyti, kad sukūriau ne muziejų, o senelių namus puodams. Ir jie čia tikrai laimingi, kitiems suteikia daug džiaugsmo…“, – sakė muziejaus įkūrėjas. Ir tikrai, lankytojai aikčioja, matydami tokią eksponatų gausą ir įvairovę: medžiagų, technikų, formų, dekoro. Iš senosios keramikos pavyzdžių mokėsi ir V. Valiušis, todėl muziejuje galima matyti ir jo sukurtą tradicinę keramiką, ir moderniąją – pasigrožėjimo vertus meno kūrinius, sulaukusius įvertinimo ne tik Lietuvoje. 2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kūrybinio turizmo plėtra kuriant keramikos meno centrus Utenoje ir Daugpilyje“ lėšomis renovuotas muziejus, atnaujinta muziejaus ekspozicija, įrengta parodų ir konferencijų salė, mokomosios klasės su visa reikiama įranga. 2020 m. V. Valiušis savo lėšomis ir iniciatyva muziejaus teritorijoje sukūrė parką.
Šiandien Vytauto Valiušio keramikos muziejus Leliūnuose yra toks, kokio norėjo jo įkūrėjas – su įspūdingomis ir lankytojų mėgstamomis ekspozicijomis, vienetiniais ir neįkainojamais eksponatais, edukacijomis, tarptautiniais simpoziumais, aukšto meistriškumo lygio kūrėjų iš visos Lietuvos bei užsienio šalių parodomis, tradiciniais renginiais, išpuoselėta aplinka. O kur dar paties meistro vedamos ekskursijos, kur kiekvienas lankytojas sulaukia dėmesio!
Žengdami į dvidešimt pirmuosius gyvavimo metus laukiame Jūsų, mieli lankytojai, grįžtančių į muziejų lyg į šventę! Dėkojame, kad tikite ir pasitikite kultūra.
Parengė B. Juknevičienė, D. Masiulė
View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeId03ebc6567a
http://utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeId03ebc6567a
Utenos kraštotyros muziejus skelbia vaikų piešinių konkursą „Žydinti Lietuva“!
Kovo 11-ąją švenčiame dvi šventes – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir garsios vaistininkės, etnografės, gamtos mokslų daktarės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės gimimo sukaktį.
Minėdami šias progas kviečiame visus Utenos miesto ir rajono mokinius nupiešti savo išskirtinį piešinį žolynų ir lietuviškumo tema! Žydinčią Lietuvą pasirinktomis piešimo priemonėmis kurkite ant A3 formato lapų, nupiešę – gražiai nufotografuokite, originalius darbus išsaugokite. Piešinio nuotrauką siųskite el. paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. Konkursas vyks socialinio tinklo Facebook Utenos kraštotyros muziejaus paskyroje nuo 2021 m. kovo 11 d. Trims daugiausia „patiktukų“ surinkusių piešinių autoriams įteiksime Muziejaus atminimo dovanėles! Trisdešimt įdomiausių, originaliausių, lietuviškiausių piešinių eksponuosime Utenos kraštotyros muziejaus parodoje, skirtoje Tarptautinei vaikų gynimo dienai birželio mėnesį.
Konkurso „Žydinti Lietuva“ sąlygos trumpai:
- Konkurse dalyvauja Utenos miesto ir rajono vaikai iki 16 metų;
- Piešinys turi būti ant A3 popieriaus lapo;
- Laisvai pasirinkta technika;
- Piešinio nuotraukoje vaizdas turėtų būti aiškus;
- Konkurse dalyvaus visi piešiniai, kurių nuotraukos atsiųstos el. paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. iki š. m. kovo 10 d.
- Balsavimas vyks nuo kovo 11 iki kovo 19 d.
- Kovo 20 d., minint tarptautinę Žemės dieną, bus paskelbti balsavimo rezultatai, nugalėtojai, būsimos parodos dalyviai.
Kurkite spalvingą ir žydinčią Lietuvą!
Laukiame jūsų piešinių iki kovo 10-os dienos.
Informacija telefonu (8 389) 61 637
Nepriklausomybės kūrėjai. Apie A. Gasperavičių (Gasperaitį)
Paroda „Tau, Lietuva, kad būtum tik laisva!“ skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Vasario 16-ajai
2021 m. vasario 16–kovo 10 d. paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo – Vasario 16-osios – dienai, Utenos kraštotyros muziejaus languose
1949 m. Vasario 16-oji
Tau, Lietuva!
Tradiciniai amatai Utenoje. Pintinės pynimas. Meistras Vytautas Šemelis
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba
Etnologas Raimondas Garsonas apie Užgavėnes
Tauragnų krašto muziejus pristato Eglūno Židonio virtualią fotografijų parodą – „Jačiūniškių kaimo kryžius keturiais metų laikais“.
Muziejus Jūsų namuose
Kviečiame muziejaus bičiulius ir visus mielus žmones, išsiilgusius muziejaus ekspozicijų lankymo ir veiklų muziejuje, „pažaisti muziejų“ savo namuose. Patikėkite, mes jūsų taip pat labai ilgimės, todėl siūlome palaikyti kaip įmanoma aktyvesnį bendravimą laiškais, el. paštu ar socialinėse paskyrose. Tad kviečiame įsitraukti! Susiraskite savo namuose patį seniausią, brangiausią, mieliausią jums daiktą: indą, įrankį, fotonuotrauką, knygą, baldą, suvenyrą iš tolimų kraštų ar mielą, bičiulių dovanotą smulkmeną. Aprašykite jį – kokius prisiminus, jausmus, emocijas patiriate vėl kalbėdami apie tai. Galbūt naudojate tą daiktą kasdien? O gal – tausojate ir saugote ar net pamiršę buvote... Juk nutinka ir taip... Jeigu turite galimybę – atsiųskite ir aprašomo objekto nuotrauką. O mes, skaitydami Jūsų laiškus, ieškosime mūsų muziejaus lobiuose analogiškų ar panašių objektų ir pabandysime iš prisiminimų perliukų it karoliukus suverti bendros – mūsų ir jūsų – kūrybos vėrinį, kuris įprasmins šio keisto, vis dar neįprasto nuotolinio bendravimo laikotarpį. FB paskyroje ir internetinėje svetainėje publikuosime Jūsų tekstų citatas ir nuotraukas (jeigu leisite tai daryti) ir Muziejaus fonduose saugomų eksponatų istorijas. Daugiausiai „patiktukų“ sulaukusios istorijos bendraautoriams pažadame mielą staigmeną! Juk didžiausia vertybė – patirtys ir prisiminimai!
Dalinkimės tuo!
Kai keičiasi kartos ir formos
Utenos kraštotyros muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Skulptorių sekcija, Utenio aikštės stiklo galerijoje pristato trijų jaunesniosios kartos Kauno menininkų kūrinius: Mindaugo Jurėno dekoratyvines skulptūras, Gintarės Stašaitytės stiklo kompozicijas ir Luko Šiupšinsko mažosios plastikos objektus.
Visi autoriai – profesionalūs menininkai, Lietuvos dailininkų sąjungos nariai, meninių krypčių išsilavinimus įgiję Vilniaus dailės akademijoje, aktyviai kuriantys, dirbantys ir plėtojantys veiklas ne tik meno praktikose, bet ir vadybinėje bei akademinėje srityse.
Subtilūs ir lakoniški stiklo menininkės Gintarės Stašaitytės pastebėjimai skaidriais kubais įsiskverbia į žiūrovo mintis ir verčia permąstyti realybę: gal rūbai, dengę karaliaus kūną (Karalius nuogas, 2020), slėpė ir jo vidinę tuštumą? Kaip mūsų patirtys (Patyręs, 2020) išskaidrina mūsų mintis – ar lieka dėmių, kokių nors pėdsakų, ar tik skaidri ir briaunota struktūra, perkeičianti žvilgsniu pagaunamą realybę? Gintarė Stašaitytė aktyvai dalyvauja simpoziumuose ir seminaruose, grupinėse parodose, rengia personalines parodas. Jai artimos ir pastaraisiais metais nagrinėjamos temos apima kitapusybės, eterio lakumo, stiklo ir ledo skaidrumo aspektus.
Mindaugas Jurėnas kuria dekoratyvines skulptūras, mažosios plastikos objektus, interjero detales, skirtingų medžiagų lauko skulptūras. Parodoje eksponuojami kūriniai perteikia tam tikras mąstymo struktūras: iš metalo lakšto, lyg popieriaus lapo, išlankstyta „blogoji pusė“ (Flip side, 2020) vizualiai atrodo visiškai patraukli, kviečia laipioti minčių ar jausmų įkalnėmis. Tačiau aštrios „lenkimo linijos“ suponuoja klausimą – o kokia gi tuomet „geroji pusė“? Ar tikrai blogoji / išvirkščioji pusė yra tai, ką turėtume slėpti ir niekam nerodyti? Klausimų užduoda ir kūrinys „Out of the box“: ar kažkas, „išsiritęs“ iš dėžės, jos ribų atsikratė su tokia jėga, kad ilgą laiką jaukia vieta tūnoti buvusi dėžė pakilo į orą ir tapo nuspriegta tolyn? O gal priešingai – dėžė nebesutalpino savyje sukaupto turinio ir tapo aliuzija į šviestuvą, išliejusį sau atramą – galimybę šviesti? Kiti du parodoje eksponuojami nauji kūriniai iš Mindaugo Jurėno dirbtuvių iškeliavo „be pavadinimo“. Gal taip – dar geriau? Autorius palieka žiūrovui galimybę pačiam nuspręsti, kaip pavadinti debesų formos gėlę, perskrostą „pliusu“ (ar x – „iksu“) ir „minusu“, pro kuriuos galima matyti pasaulį tokį, kokio norisi: oranžinį, išaugusį iš rožinio ar violetinį, tvirtai prilaikomą pilko pagrindo. Tačiau visuomet galima meno kūrinį vertinti ir „paprasčiau“ – kaip patrauklią formą, tinkamą siluetą ar akiai malonią spalvinę dėmę. Tuomet beliks atsakyti į klausimą, kur savo namų ar biuro aplinkoje galėtumėte įkurdinti tokį mielą akcentą.
Atsakymų į klausimus savo kūryboje ieško ir Lukas Šiupšinskas. Šis jaunas skulptorius sako, kad „menas – tai mąstymo būdas ir galimybė artikuliuoti abstrakčias idėjas į asmenines patirtis“. Pasak autoriaus, šiuolaikinė skulptūra naikina ribą tarp to kas daiktas „yra“ ir tai ką jis „reiškia“.
L.Šiupšinskas yra ir Vytauto Didžiojo universiteto bei Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto lektorius. Autoriui nesvetimas dialogas ir santykio su aplinka ieškojimas, nes kaip sako pats Lukas „skulptūra – tai kažkokios problemos arba temos sprendinys“. Kartais sprendiniai (skulptūros) atrodo komiški ar gerokai netikėti, kartais gali atrodyti nesuprantami, bet intuityviai traukti akį. Ir, pasak autoriaus, tai yra gerai. Štai pavyzdžiui, „Zen Triušis“ – tai priminimas šiuolaikiniam žmogui, kad mes atrodome juokingai ir keistai, kai elgiamės kaip zuikiai, visur skubam, bėgam ir būnam baikštūs domestikuoti gyvūnai, kad kartais verta sustoti ir pamedituoti, neskubėti. Originali skulptūra atlieta iš bronzos nuo 2018 metų stovi Kauno senamiestyje. Pirmas jo eskizas buvo nulipdytas 2013 m., kai autorius išgyveno sunkų ir stresų perpildytą gyvenimo laikotarpį. „Tokia būsena paskatino sukurti situaciją atspindintį kūrinį,“ – sako autorius. Kiekviename iš mūsų tikriausiai kartkartėmis subruzda ir kitas skulptoriaus L.Šiupšinsko sukurtas personažas – „Kipšas“. Jei kartais sunku įsivaizduoti, kaip jis atrodo – galime į jį pažvelgti skulptoriaus Luko žvilgsniu.
Galima girdėti nuomonių, kad klasikinė skulptūra praranda aktualumą. Tačiau jaunųjų skulptorių meniniai sprendimai liudija ką kita: yra ir užsakovų, yra ir poreikis kurti. Kiekviena skulptūra turi atrasti savo vietą, skirtinga laiku sukuriami skirtingi dalykai.
Šioje parodoje matomi mažosios plastikos kūriniai yra ir tokie, iš kurių, kaip eskizų, vėliau buvo sukurtos didelių apimčių kompozicijos miestų erdvėms, tačiau yra ir tokie, kurie gali būti įkomponuoti į interjero ar lauko erdves patys savaime, nekeičiant jų dydžių ir proporcijų.
Belieka atidžiai įsižiūrėti ir „pamankštinti“ vaizduotę, kurioje erdvėje ir kaip derėtų viena ar kita erdvinė plastinė kompozicija.
Dar kartą sugrįžti prie G. Stašaitytės, L. Šiupšinsko ir M.Jurėno kūrinių Utenio aikštės stiklo kubuose turėsite galimybę iki 2021 m. kovo 11 d. Linkime malonių įspūdžių!
Utenos kraštotyros muziejaus direktorė,
menotyrininkė Jovita Nalevaikienė
View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeIdd33b2e3653
http://utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeIdd33b2e3653