UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: utenoskm@gmail.com 
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Meno centras

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vieno eksponato istorija. Lamzdelis

IE 248       Instrumentą iš šaltekšnio 1967 m. pagamino tautodailininkas Stasys Karanauskas. Lamzdelio vidus išsuktas, ištekintas. Pučiamajame gale įvarytas nuskeltas kamštis, kad susidarytų angelė orui, ir išpjauta keturkampė skylė. Tirliuodami lamzdeliais, piemenys ramino gyvulius, imitavo gamtos garsus, paukščių giesmes. Lamzdelių muzika skambėjo per piemenų pavasario šventę melstuves. (Aukštaitijoje piemenys melstuves, dar vadinamas sambariu, švęsdavo per Sekmines. Kaimams išsiskirsčius į vienkiemius, nustota bendrai ganyti gyvulius, tada išnyko ir pavasariniai sambariai).

Edukacinio užsiėmimo „Lietuvių liaudies instrumentai“ metu muziejuje galima pasigaminti paprastesnį instrumentą – birbynę iš šiaudo arba plunksnos. Atpjauto 70–90 mm ilgio žąsies plunksnos stiebelio vidus išvalomas, plongalyje įpjaunamas 25–30 mm liežuvėlis. Viršuje išdeginamos arba išpjaunamos 1–3 garso skylutės. Šiuos instrumentus daugiausia naudojo vaikai žaidimams, piemenys – pasilinksminti per ilgą ganymo dieną.

 

 

Vieno eksponato istorija. Poeto Antano Miškinio eilėraštis Motinai

2003 m. kovo mėn. darbininkai remontavo A. ir M. Miškinių sodybos Juknėnų kaime gyvenamąjį namą. Po priemenės grindimis jie rado medinę dėžutę, kurioje buvo gražiai sulankstyta ir supakuota rankraščių krūvelė. Lapeliai buvo drėgni, sulipę, rašalas išsiliejęs. Darbų vadovas Petras Galiauskas radinį perdavė Utenos kraštotyros muziejui, kartu pridėdamas namo planą su pažymėta dėžutės radimo vieta. Viename iš rankraščių buvo eilėraščio Motinai fragmentas:

                      Iš ..... aš dabar esu išvytas....

                      Tu apsireiškei džiaugsmu visa nušvitus.

                      ..........

                      Kai nuėjo, kai tik pėdsakai paliko.

                      Širdis geliančiai lyg paukštė man sukliko.

                      Kur klajoji, kur keliauji, motinėle?

                      Man dar žėri, man dar skamba akmenėliai.

                      Ar dar grįši, motinėle, kur tu, kur tu?

                      Ar pasaulis jau apako ir apkurto?

                      Taip! Pasaulis jau .... ir apkurtęs, ir apakęs,

                      Milijonams nekaltų – erškėčių takas.

Nuotraukose – rankraštis su eilėraščio Motinai fragmentu, Miškinių sodyba Juknėnuose,  poetas A. Miškinis su savo motina ir gimtojo kaimo žmonėmis.

View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeId087ff58500

Pratęsta! 2020 m. kovo 1–gegužės 2 d. Kęstučio Čepėno fotografijų paroda „Raiba tyla“, skirta Žemės dienai.

87953484 10158242273133653 2420860085916925952 o 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Moliotipija Mamos dienai Utenos meno centre

Utenos rajono tautodailininkų darbai

Tradicinė Utenos rajono tautodailininkų darbų paroda muziejuje vyks šių metų rudenį. Šiandien prisiminkime praėjusių metų parodas ir pasigrožėkime mūsų rajono tautodailininkų darbais.

Nuotraukų autoriai:
E. Kušleikienė
V. Ridikas
J. Pavilionienė

2020 m. balandžio 28 d. Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai atnaujina lankytojų aptarnavimą

 Lietuvos Respublikos Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus, Utenos kraštotyros muziejus nuo 2020 m. balandžio 28 dienos atnaujina lankytojų aptarnavimą muziejuje ir padaliniuose. Muziejus užtikrins, kad būtų laikomasi Vyriausybės nustatytų saugumo ir viešų patalpų dezinfekcijos reikalavimų. Šiame karantino sušvelninimo etape muziejus ir padaliniai teiks tik dalį įprastų fizinių paslaugų arba jos dėl saugumo bus teikiamos su apribojimais. Tikimės lankytojų supratingumo ir atsakingumo.

Svarbi informaciją apie paslaugų teikimą:

  • Įeiti į pastatą/us bus galima tik per centrines duris. Lankytojai į vidų galės patekti ir būti viduje tik su veido kaukėmis, pirštinėmis. Viduje nusiimti kaukę griežtai draudžiama.
  • Į Muziejų ir padalinius įleidžiami pavieniai lankytojai ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus.
  • Muziejuje ir padaliniuose įrengta dezinfekcinė stotelė rankų dezinfekcijai lankytojams, pateikta informacija apie būtinybę laikytis asmens higienos (rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, kt.).
  • Muziejaus lankytojams užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam lankytojui, ir ne mažesnis nei 2 m atstumas tarp asmenų. Muziejaus ekspozicinėse erdvėse vienu metu negali būti daugiau nei 12 lankytojų.
  • Lankytojai, turintys viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pvz. sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas), į muziejų ir padalinius įleidžiami nebus.
  • Lankytojai prašomi už paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais laikytis rankų higienos.
  • Lankytojus aptarnaus darbuotojai, aprūpinti saugumo priemonėmis.
  • Patalpų valymas ir dezinfekcija muziejuje ir padaliniuose bus atliekama vadovaujantis Rekomendacijomis dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (kai galimas užteršimas SARS-COV-2 virusu).. Tuo metu lankytojai nebus aptarnaujami.

Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniai 10–17 val.

Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai pasiruošę priimti savo lankytojus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais būtinaisiais reikalavimais ir rekomendacijomis.

Ši informacija ir paslaugų teikimas gali keistis atsižvelgiant į Vyriausybės nurodymus, oficialias rekomendacijas ar iškilus praktiniam poreikiui juos patikslinti. Visa aktuali informacija realiu laiku bus skelbiama Utenos kraštotyros muziejaus interneto svetainėje www.utenosmuziejus.lt.

Būkime atsakingi!

muziejuslaukia

Mieli muziejaus bičiuliai,

20200422 151722Nuoširdžiai dėkojame visiems, remiantiems Utenos kraštotyros muziejų ir skiriantiems 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio. Jūsų palaikymas labai svarbus, kad mes galėtume kaupti, saugoti, populiarinti Rytų Aukštaitijos kultūros ir istorijos vertybes, organizuoti renginius, pristatyti parodas.

Maloniai prašome skirti iki 1,2 % sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, iki liepos 1 d. užpildant Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą. Išsamią informaciją apie formos užpildymą ir jos pateikimo būdus rasite vmi svetainėje (atkreipiame dėmesį į šiuos formos laukelius: E1 Gavėjo tipas – 2, Gavėjo indentifikacinis numeris (kodas) – 188206976.

Iš anksto dėkojame ir tikimės pamatyti Jus Utenos kraštotyros muziejuje pasibaigus karantinui.

Pagarbiai

Utenos kraštotyros muziejaus kolektyvas

„Daraktorinė mokykla“ A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje

A.ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje kaip ir visoje šalyje – karantinas... Ilsisi Motiejaus varpelis, tyloje skleidžiasi ievų žaluma ir peri varnėnai... Kol Lietuvos vaikai mokosi nuotoliniu būdu, pas mus – edukacinis užsiėmimas „Daraktorinė mokykla“, integruota gimtosios kalbos ir istorijos pamoka – kitaip. Mokiniai, skambučiui kviečiant, nešini portfeliais-skrynutėmis tyliai sueina į klėtį ir susėda už stalo. Mokymosi aplinka primena Spaudos draudimo laikmečio daraktorinę mokyklą: ilgas stalas, suolai, deganti žibalinė lempa, indas su pelenais rašalui sugerti, rykštė, ilga medinė liniuotė, lentelė PAKUTNICA, kampe papilta žirnių. Čia pat ant suolo maišai su vilnomis ir plunksnomis. Mokinius pasitinka muziejininkė, apsirengusi XX a. pr. moters valstietės rūbais. Mokiniai tyliai susėda už stalo. Atlydėjusiam mokytojui duodama užduotis – lauke stebėti, ar Juknėnuose nepasirodė caro žandarai. Muziejininkė glaustai supažindintina su Spaudos draudimo laikotarpiu, lietuvių pastangomis išsaugoti lietuvišką raštą. Trumpai papasakoja apie daraktorinę mokyklą (kas mokytojavo, ko ir kokiomis sąlygomis buvo mokoma). Mokiniai iš skrynučių išsiima sąsiuvinius, plunksnakočius, grifelines lenteles, kreidą. Kiekvienam pateikiamas „graždankos“ tekstas. Mokiniai bandys tuos tekstus perskaityti. Vėliau grifelinėje lentelėje ir sąsiuvinyje žąsies plunksna perrašinės „Sveika Marija“. Neklusniuosius ar blogai skaitančius muziejininkė „apdovanos“ rykštės ar liniuotės kirčiais. Užsiėmimo pabaigoje mokinius atlydėjęs mokytojas praneš, kad kaime pasirodė žandarai. Vieni mokiniai bėgs slėptis, kiti užsiims kitokia veikla: ims plėšyti plunksnas ar kedenti vilnas.

View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=12#sigFreeId011ecf7c24

Vieno eksponato istorija. Numizmatikos lobiai Utenos kraštotyros muziejuje

N 1930a N 1930bĮ „Google“ paieškos sistemą įvedus „Pfalco–Cveibriukeno sidabrinė moneta“ informacijos rasime nedaug. Vienas iš paieškos rezultatų – šios monetos skaitmeninis vaizdas ir aprašymas LIMIS (Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema). Utenos kraštotyros muziejus kol kas vienintelis Lietuvoje, kuris į LIMIS patalpino informaciją apie Pfalco–Cveibriukeno sidabrinę monetą. Gal kiti Lietuvos muziejai nė neturi tokio eksponato? Sidabrinis pinigas – valdovo Johano I 3 kreicerių nominalo moneta, pradėta kaldinti Vokietijoje 1274 m. XVI a. kreiceris paplito Vokietijos pietinėje dalyje, XVIII a. sidabrinį kreicerį pakeitė varinis. Pfalco–Cveibriukeno sidabrinė moneta, datuojama 1603 m. – tai pirmojo Vosgėlių lobio, paslėpto 1654 m., dalis. 1956 m. Jonas Kriaučionis ir Bronius Jasinskas sėdami pastebėjo išartas monetas. Pradėję radimo vietoje kasti, rado ariant apardytą puodą su monetomis, uždengtą plokščiu akmeniu. Puodas, akmuo ir 1267 lobio monetos pateko į Utenos kraštotyros muziejų. Monetos iš tuomet dar nesuvienytos Vokietijos teritorijos (iki 1871 m.) – didelė retenybė Lietuvoje.

Kaip pasitikti pavasarį?

FB IMG 1586348920493
Ateina pavasaris, gamtos pabudimo metas, bet žmonėms tai ne tik nauja pradžia, bet ir nauji iššūkiai: kaip atsilaikyti prieš virusus (o šiemet dar ir prieš koronavirusą), nes po žiemos organizme ima stigti vitaminų. Jų pakankamai nebegauname su įprastu maistu. Habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė rekomendavo pavasario nepradėti dietomis. Kūno grožis palauks – pirmiausia atstatykim medžiagų balansą organizme. Bene didžiausia problema pavasarėjant tampa mažakraujystė.
„Pirmoji talkininkė įveikiant mažakraujystę – dilgėlė, ta pati patvorio karalienė. Mes įpratę ją tik keiksnoti, na, iš bėdos kokį kartą pavasarį dilgėlinę sriubą išsiverdame, o žymiai mažiau už mus laisvos žemės turinčios belgės, danės olandės dilgėlėms kokią lysvelę suranda, anglai net šiltnamėlius stato, kad žiemą lapienėms šviežių turėtų. Dilgėlė gera tuo, kad jai beveik jokių priedų nereikia, pati viena turi viską, kas reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Dilgėlė gera ir tuo, kad tinka daugybei patiekalų – galime su įvairiomis kruopomis troškinti, galima įvairias sriubas virti, galima padaryti priedus mėsos ir žuvies patiekalams, įdarus įvairiems pyragams, apkepams ar net saldiems pyragėliams. Žinoma, kaip ir bet kokios vaistažolės, negalima dilgėlės vartoti dienų dienomis, tenka kaitalioti.
Bene pirmoji ankstyvą pavasarį randama vaistažolė – ankstyvasis šalpusnis. Sergantiems žarnyno ir skrandžio ligomis Daktarė patardavo gerti iš jo lapožų pasigamintų sulčių, sergantiems sloga (kas visai nenuostabu, kai orai tokie permainingi) rekomenduodavo sulčių įlašinti į nosį. Norėdami pasigaminti šalpusnio sulčių, nuplautus augalo lapus nuplikykite verdančiu vandeniu, sumalkite mėsmale, nuspauskite – ir sultys paruoštos. Ankstyvųjų šalpusnių jau galima rasti. Būkime ir likime sveiki! 

E. Kušleikienės nuotr.

Sveikina Utenos kraštotyros muziejus

sveik 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Peterburgo armonikos skambesys Utenos kraštotyros muziejuje

Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika 2018 metais įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Vertybės pateikėjas – Utenos kraštotyros muziejus. Muziejaus etnologas Raimondas Garsonas atgaivino primirštą Peterburgo armonikų skambesį. 

https://www.youtube.com/watch?v=LxB8WDy2rLk