- Naujienos
- Struktūra ir kontaktai
- Informacija lankytojams
- Veiklos sritys
- Paslaugos
- Korupcijos prevencija
- Asmens duomenų apsauga
- Apie muziejų
- Administracinė informacija
- Teisinė informacija
- Atviri duomenys
- Nuorodos
- Edukacija
UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: info@utenosmuziejus.lt
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra
Kovo 19 d. minima šv. Juozapo diena. Šv. Juozapas – vienas svarbiausių Bažnyčios šventųjų. 2021-ieji paskelbti šio šventojo metais. 1870 m. popiežius Pijus IX suteikė šv. Juozapui titulą „Visuotinės Bažnyčios globėjas“. Jis garbinamas ir kaip vaikų globėjas. Lietuvoje 20 bažnyčių turi šv. Juozapo titulą, Utenos rajone šv. Juozapo vardu vadinama Leliūnų bažnyčia.
Utenos kraštotyros muziejuje saugoma viena šv. Juozapo skulptūra. Jos autorius bei sukūrimo metai nežinomi. Šventasis stovi ant postamento, kuriame yra įrašas „S. IOZEF“. Skulptūra (aukštis – 78 cm) buvo dažyta, bet spalvos jau seniai išblukę. Įsigyta 1979 m. iš O. Siminkevičienės, gyv. Pasuojės k., Alantos apyl., Molėtų r.
Kovo 19 – ir Pempės diena. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius. Kai kur šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės.
Eksponatai iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.
Parengė B. Juknevičienė
Nuo 2021 m. kovo 16 d., laikantis visų privalomų rekomendacijų, Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai atveria duris į ekspozicijas, parodas, edukacinius užsiėmimus, Jums, išsiilgti mūsų lankytojai!
Operacijų vadovo sprendimas dėl būtinųjų sąlgygų >>>
UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS IR PADALINIAI ATNAUJINA LANKYTOJŲ APTARNAVIMĄ
Utenos kraštotyros muziejaus ekspozicija:
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–17 val. Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Utenio a. 33, LT-28248 Utena.
Kontaktai: tel. (8 389) 61 637, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Tradicinių amatų centras „Svirnas“:
Darbo laikas: pirmadieniais–ketvirtadieniais 8–17 val., penktadieniais 8–15.45 val.
Pietų pertrauka 12–12.45 val. Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: K. Ladygos g. 18A, LT-28239 Utena
Kontaktai: tel. (8 685) 76 092, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Laisvės kovų muziejus:
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 13–17 val., šeštadieniais 9–13 val.
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Stoties g. 39, Utena.
Kontaktai: tel. (8 670) 79 217, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Utenos kraštotyros muziejaus padalinys V. Valiušio keramikos muziejus:
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–17 val.
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Topolių g. 7 Leliūnai, Utenos r.
Kontaktai: tel. 8 686 22 807, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba:
Darbo laikas: antradieniais–šeštadienis 8–16 val.
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Žaliaduonių g. 8, Juknėnų kaimas Utenos r.
Kontaktai: tel. 8 611 42 148, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Tauragnų krašto muziejus:
Išankstinė registracija ir informacija tel. (8 389) 61 637, 8 610 85 058
Meno centras:
Išankstinė registracija ir informacija tel. (8 389) 61 637
KĄ TURITE ŽINOTI:
Karantino laikotarpiu Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai savo patalpose vykdo fizinį lankytojų aptarnavimą.
Reikalavimai lankytojams:
Sekite mūsų naujienas socialinėje erdvėje ir Utenos kraštotyros muziejaus svetainėje www.utenosmuziejus.lt
Mieli muziejaus bičiuliai,
nuoširdžiai dėkojame visiems, remiantiems Utenos kraštotyros muziejų ir skiriantiems 1,2 procento pajamų mokesčio. Jūsų palaikymas labai svarbus, kad mes galėtume kaupti, saugoti, populiarinti Rytų Aukštaitijos kultūros ir istorijos vertybes, organizuoti renginius, pristatyti parodas.
Kazimieras (1458–1484) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis, Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus. Dėl savo pamaldumo, geradarysčių ir doro gyvenimo 1602 m. paskelbtas šventuoju. Jis – pirmasis Lietuvos šventasis. Dangiškuoju Lietuvos globėju paskelbtas nuo 1636 m., o nuo 1948 m. – Lietuvos jaunimo globėjas. Lietuvoje yra 16 bažnyčių, turinčių šv. Kazimiero titulą.
Šv. Kazimiero atvaizdas labai dažnai sutinkamas ant šventų paveiksliukų. Juos platino kunigai, dovanodami kalėdojimo metu, vaikams – Pirmosios Komunijos ir kitomis progomis. Žmonės juos įsidėdavo į maldaknyges. Tarpukariu ypač daug šventų paveiksliukų išplatino „Lurdo“ žurnalas, 1938–1940 m. turėjęs didžiausią tiražą tarp visų Lietuvos leidinių. Į kiekvieną žurnalo numerį būdavo įdedamas paveiksliukas, dažnai su maldele. Dauguma šventų paveiksliukų buvo spausdinta užsienyje, o tekstai jau Lietuvoje.
Sovietmečiu šv. paveiksliukai buvo spausdinami slapta, platinami bažnytinių atlaidų ir kunigų primicijų metu. Paveiksliukai šv. Kazimieru buvo ypač populiarūs, nes jis, kaip Lietuvos globėjas, buvo siejamas su lietuviškumu, nepriklausomybe. Juk būtent Kazimieras du kartus išgelbėjo Lietuvos kariuomenę mūšiuose su Rusija. Utenos kraštotyros muziejuje saugoma nemažai šv. paveiksliukų, yra ir su šv. Kazimiero atvaizdu. Turime pagal garsaus fotografo, kilusio iš Leliūnų, V. Augustino nuotrauką sukurtą atviruką „Vilnius. Šv. Kazimiero bažnyčia“ (padovanojo B. Maigys). Dar vienas atvirukas yra su laišku, kurį Antanui Namikui, muziejaus įkūrėjui, atsiuntė jo brolis Juozas. Atviruką, išleistą šv. Kazimiero 500 metų jubiliejui prisiminti, muziejui padovanojo A. Namiko dukra Veronika Čarneckienė. Šv. paveiksliukus padovanojo Stasė Streikuvienė ir Laima Pakalnytė-Samulienė.
Šv. Kazimiero skulptūrą sukūrė tautodailininkė Anelė Araminienė 1991 m.
Parengė B. Juknevičienė.
Nuotrauka R. Garsono.
„Aš, Vytautas Valiušis, nepriklausomos Lietuvos Respublikos pilietis, Utenos apskrities ir rajono Leliūnų seniūnijos gyventojas, tautodailininkas ir verslininkas, daugiau kaip 20 metų visoje Rytų Lietuvoje rinkęs senuosius keramikos ir kaimo buities eksponatus, visą savo surinktą 730 vienetų kolekciją, suremontavęs patalpas ir pats išeksponavęs senojoje Leliūnų mokykloje, dovanoju Utenos kraštotyros muziejui. Tegu ši kolekcija bus šio muziejaus filialas ir ragins mūsų žmones labiau saugoti ir branginti tėvelių ir senelių palikimą“
Vytautas Valiušis
Taip skambėjo Vytauto Valiušio parašu patvirtintas 2001 m. vasario 2 d. eksponatų dovanojimo aktas, nuo kurio pasirašymo dienos senoji Leliūnų mokykla atvertė naują istorijos puslapį, o Utenos kraštotyros muziejus pasipildė nauju padaliniu. Šiemet Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Vytauto Valiušio keramikos muziejus mini kuklią 20 metų veiklos sukaktį. Skaičiais – kuklus jubiliejus, bet nuveiktų darbų apimtimi bei svarba šie dvidešimt metų buvo itin ženklūs. Muziejaus pastatas, ekspozicijos su metais keitėsi – modernėjo, eksponatų skaičius didėjo, populiarumas augo. Valiušio keramikos muziejuje gražiai dera liaudies buities rakandai, tradicinė keramika ir paties meistro kūriniai, kurių net 400 jis padovanojo muziejui. Likusieji iš beveik 3000 eksponatų – indai ir rakandai, surinkti sąvartynuose, nupirkti. „Galima sakyti, kad sukūriau ne muziejų, o senelių namus puodams. Ir jie čia tikrai laimingi, kitiems suteikia daug džiaugsmo…“, – sakė muziejaus įkūrėjas. Ir tikrai, lankytojai aikčioja, matydami tokią eksponatų gausą ir įvairovę: medžiagų, technikų, formų, dekoro. Iš senosios keramikos pavyzdžių mokėsi ir V. Valiušis, todėl muziejuje galima matyti ir jo sukurtą tradicinę keramiką, ir moderniąją – pasigrožėjimo vertus meno kūrinius, sulaukusius įvertinimo ne tik Lietuvoje. 2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kūrybinio turizmo plėtra kuriant keramikos meno centrus Utenoje ir Daugpilyje“ lėšomis renovuotas muziejus, atnaujinta muziejaus ekspozicija, įrengta parodų ir konferencijų salė, mokomosios klasės su visa reikiama įranga. 2020 m. V. Valiušis savo lėšomis ir iniciatyva muziejaus teritorijoje sukūrė parką.
Šiandien Vytauto Valiušio keramikos muziejus Leliūnuose yra toks, kokio norėjo jo įkūrėjas – su įspūdingomis ir lankytojų mėgstamomis ekspozicijomis, vienetiniais ir neįkainojamais eksponatais, edukacijomis, tarptautiniais simpoziumais, aukšto meistriškumo lygio kūrėjų iš visos Lietuvos bei užsienio šalių parodomis, tradiciniais renginiais, išpuoselėta aplinka. O kur dar paties meistro vedamos ekskursijos, kur kiekvienas lankytojas sulaukia dėmesio!
Žengdami į dvidešimt pirmuosius gyvavimo metus laukiame Jūsų, mieli lankytojai, grįžtančių į muziejų lyg į šventę! Dėkojame, kad tikite ir pasitikite kultūra.
Parengė B. Juknevičienė, D. Masiulė
Kovo 11-ąją švenčiame dvi šventes – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir garsios vaistininkės, etnografės, gamtos mokslų daktarės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės gimimo sukaktį.
Minėdami šias progas kviečiame visus Utenos miesto ir rajono mokinius nupiešti savo išskirtinį piešinį žolynų ir lietuviškumo tema! Žydinčią Lietuvą pasirinktomis piešimo priemonėmis kurkite ant A3 formato lapų, nupiešę – gražiai nufotografuokite, originalius darbus išsaugokite. Piešinio nuotrauką siųskite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Konkursas vyks socialinio tinklo Facebook Utenos kraštotyros muziejaus paskyroje nuo 2021 m. kovo 11 d. Trims daugiausia „patiktukų“ surinkusių piešinių autoriams įteiksime Muziejaus atminimo dovanėles! Trisdešimt įdomiausių, originaliausių, lietuviškiausių piešinių eksponuosime Utenos kraštotyros muziejaus parodoje, skirtoje Tarptautinei vaikų gynimo dienai birželio mėnesį.
Konkurso „Žydinti Lietuva“ sąlygos trumpai:
Kurkite spalvingą ir žydinčią Lietuvą!
Laukiame jūsų piešinių iki kovo 10-os dienos.
Informacija telefonu (8 389) 61 637