6.Kas A. Miškinio novelėj „Sabesčius ir Lucius“ surašyta... registracijos Nr. KP-19/IV-P-615
Paslaugos vieta: A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba, Žaliaduonių g. 8, Juknėnai, Utenos r.;
Paslaugos trukmė: 2019-09-01 – 2021-11-30;
Paslaugos kaina: 3 Eur.
Trumpas paslaugos aprašymas:
Laukiu visų atvykstančių į senybinę Juknėnų kaimo sodybą. Čia mes patirsime piemenuko dalią, paklaidžiosime po A. Miškinio knygos „Žaliaduonių gegužė“ novelės „Sabesčius ir Lucius“ puslapius. Tyrinėsime piemenuko maišelio turinį: akmenukai gyvuliams skaičiuoti ir „apsaugai“ nuo vilko, peiliukas, duonos riekė, padžiūvusio sūrio galas, bulvė, druskos žiupsnelis. Aiškinsimės, o kam gi jie? Žarijose kepsime bulves, o susirinkę prie ugniakuro valgydami, bendrausime, dalinsimės patirtimi, kalbėsime ir lyginsime, o kaip gi gyvename šiandien. Žaisime novelėje aprašytą „Apynasrių vogimo“ ir kitus judriuosius piemenukų žaidimus, iš gamtinių medžiagų gaminsime dūdelę arba rėknę. Smagiai leisime laiką būdami kartu!
7. Tremtis Antano Miškinio poezijoje, registracijos Nr. KP-19/III-P-705
Paslaugos vieta: A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba, Žaliaduonių g. 8, Juknėnai, Utenos r.;
Paslaugos trukmė: 2019-01-21 – 2021-12-31;
Paslaugos kaina: 3 Eur.
Trumpas paslaugos aprašymas:
Kviečiame į autentišką A. ir M. Miškinių literatūrinę-etnografinę sodybą, Juknėnuose, kurioje gimė, subrendo Lietuvos poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas, modernaus neoromantizmo atstovas, rezistentas Antanas Miškinis. Manome, kad pasirinkus temą „Antano Miškinio tremties poezija“ geresnės vietos jos suvokimui tiesiog nėra. Matysime išlikusius A. Miškinio rankraščius, laiškus, asmeninius daiktus, išgirsime poeto balsą, dukters prisiminimus. Pajusime tėviškės dvasią, kuri įkvėpė ir palaikė poetą. Prisiminsime ir permąstysime valstybės ir žmogaus istoriją rezistenciniu laikotarpiu. Ką tuomet veikė Antanas Miškinis?.. Užsiėmimo dalyviai sužinos apie A. Miškinio dalyvavimą Kauno miesto „Tauro“ apygardos rezistentų veikloje, suėmimą, apie jo laikyseną Kauno ir Vilniaus kalėjimuose, tremties metus Mordovijos mirtininkų barake, Olžeraso, Omsko lageriuose, apie nuolat palaikomą ryšį su gimtaisiais namais, apie slaptą ir ilgą „Psalmių“ kelią pas skaitytoją. Dar kartą prisiminsime A. Miškinio tremties vietas, gyvenimo sąlygas lageriuose, kalbėsimės apie poeto tapsmą mokytoju daugeliui likimo draugų, apie pažadintas jo kūrybines galias, ten rašytas eiles ir prozos knygos „Žaliaduonių gegužė“ skyrius. Edukacinio užsiėmimo dalyviai žemėlapyje žymės A. Miškinio trėmimo vietas bei savo giminės tremčių istoriją. Skaitysime ir analizuosime ant popierinio maišo ranka užrašytus eilėraščius „Rūpintojėlių Lietuva“, „Pasimatymai su motina“, „Vakarė žvaigždė“, „Mintys, lekiančios namo“, „Kampe voratinklis mažytis“, „Išvežimai“. Šios eilės atveria asmenybės dvasios dramą pokario pragare, yra meniškos ir turi išliekamąją vertę
8. Lietuviškosios tapatybės problema, registracijos Nr. KP-19/III-P-426
Paslaugos vieta: Laisvės kovų muziejus, Stoties g. 39, Utena;
Paslaugos trukmė: 2019-01-18 – 2020-12-31;
Paslaugos kaina: 3 Eur.
Trumpas paslaugos aprašymas:
Tapatybė nėra paveldima. Ji yra sąmoninga veikla ir identifikavimasis su tuo, kas mums egzistenciškai svarbiausia. Kas gi svarbiausia šių dienų lietuviui? Atsakymo galime ieškoti lietuvių poezijoje. Ar kas nors pasikeitė nuo Maironio laikų, kai jo eilėraščių žmogus taip gražiai identifikavosi su Lietuva? Siūlome įdomią kelionę po lietuvių poezijos tekstus. Nuo 5 iki 10 stotelių. Trumpų stabtelėjimų. Nuo Maironio „Graži tu mano brangi tėvyne“ iki Aido Marčėno lyrinio herojaus, kalbančio Mėnulio Dievulio vardu: „Kur ta jūsų Tėvynė? Dykynė, / dykuma... Lietuva – pavogta“. Jei jau Lietuva pavogta, tai kelkime klausimą: ką išgyvena mūsų lietuviškoji tapatybė, XXI amžiuje tampanti problema? Žmogus dabar yra kaip niekada laisvas. Vieni dar gali išsaugoti savo tautinę tapatybę, kiti gali ją ir prarasti, tapdami pasaulio piliečiais. Ar saugus būtų žmogus, netekęs tautinės tapatybės? Mūsų parinkti tekstai turėtų įrodyti, jog nesaugus. Turėtume visi kartu nutarti, jog mūsų Lietuva, sauganti savo tautą ir lietuvius, turi galimybių būti, nes vis dar joje gimsta ir auga kūrybingi, valingi, protingi, bendrąjį interesą ir tautos garbę branginantys ir lietuviškai kalbantys žmonės. Mūsų tauta, vis labiau pasaulyje išsisklaidanti, tapatybę prarandanti, nesunyks, nieks nepavogs mūsų šalies. Tai didžioji mūsų viltis.
9.Laisvės kovų atminimo vietos Utenos mieste, registracijos Nr. KP-19/IV-P-616
Paslaugos vieta: Laisvės kovų muziejus, Stoties g. 39, Utena;
Paslaugos trukmė: 2019-09-02 – 2022-06-25;
Paslaugos kaina: 3 Eur.
Trumpas paslaugos aprašymas:
Pasivaikščiokime po Uteną. Ne virtualiai. Savo kojomis. Labai gražus vidury Utenos miesto centre tyvuliuojantis Dauniškio ežeras, kuriame vakarais šoka spalvoti fontanai, apšviesdami ant kalnelio stovinčią baltą koplytėlę. Kieno garbei ir kada ji pastatyta, kokias istorijas mena kalnelis ir pats ežeras? Ką jie papasakotų apie pokarį? Kurie Maironio, Aušros gatvių pastatai mena pokario laisvės kovas, suimtų partizanų kančias? Svarbus mums ir pastatas K. Ladygos gatvėje, kuriame mokėsi arba mokytojais dirbo būsimieji partizanai, svarbus ir pats K. Ladyga. Kas jis? Nuo mokyklos arti ir senosios Utenos kapinės. Kiek Utenos krašto savanorių čia atgulė amžino poilsio ir kada? Kieno pavardės išrašytos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje? Bažnyčios gatve pasiekiame ir Utenio aikštę, kurios centre stovi aukurą primenantis paminklas. Aukuras – tai tautos vienybės ir pasiaukojimo Tėvynei simbolis. Paminklas skirtas atminti tiems, kurie gyvenime rėmėsi trimis pamatiniais dalykais: Tikėjimu, Viltimi ir Meile – Dievo, Tėvynės, artimo. Kas jie? Kodėl paminklo kompozicijoje įvairiais pavidalais kartojasi skaičius „trys“? Rasime atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, suvoksime laisvės kovų prasmę ir jų įamžinimo svarbą, ugdysimės pagarbos savo gimtojo miesto istorijai jausmą, suprasime, kuo svarbi jaunam žmogui yra laisvės kovų atmintis
10. Lietuvių liaudies instrumentai ir jų gamyba, registracijos Nr. KP-19/III-P-373
Paslaugos vieta: Utenos kraštotyros muziejus, Utenio a. 3, Utena;
Paslaugos trukmė: 2019-01-18 – 2021-12-31;
Paslaugos kaina: 3 Eur.
Trumpas paslaugos aprašymas:
Ne kiekvienas galime būti muzikantu ar muzikos instrumentų meistru, bet sužinoti, pabandyti Utenos kraštotyros muziejuje suteikiama galimybė kiekvienam! Ką gali žinoti...Kūrybiniame edukaciniame užsiėmime susipažinsime, pasigaminsime bei visi kartu muzikuosime lietuvių liaudies instrumentais. Sužinosime, kokie instrumentai būdingi Lietuvos regionams, kokie jų pavadinimai, kokia sandara, iš ko gaminami, kokie jų derinimo būdai, kaip tam tikru instrumentu išgaunamas garsas. Kas tam tikru instrumentu grodavo (vyrai, moterys, piemenys...). Kokie instrumentų panaudojimo tikslai: ar tai buities įrankis, apeiginė priemonė, ar instrumentas naudotas pasilinksminimui? Išgirsime skirtingais instrumentais atliekamas įvairaus repertuaro melodijas, per kurias atsiskleis specifinės kiekvieno instrumento muzikavimo galimybės. Kad geriau pažintume tam tikrų instrumentų savybes ir repertuarą, mokysimės groti arba išgauti skirtingų instrumentų skirtingus balsus. Pagal instrumentų meistro pagamintų instrumentų pavyzdžius išmoksime gaminti šiaudo ir plunksnos birbynes, molines švilpynes. O pasigaminę – išbandysime, ar pasiekėme norimą rezultatą.
11. Riedėjo dardėjo diližanai, registracijos Nr. KP-19/III-P-355
Paslaugos vieta: Utenos kraštotyros muziejus, Utenio a. 3, Utena;
Paslaugos trukmė: 2019-01-18 – 2021-12-31;
Paslaugos kaina: 3 Eur.
Trumpas paslaugos aprašymas:
Ar norėtumėte pakeliauti laiku? Utenos kraštotyros muziejus siūlo galimybę nusikelti…., ne, ne į viduramžius (nors gal ir visai smagu būtų), bet į 19 a. Paklausite, kodėl? Juk senesni laikai būtų įdomiau! Todėl, kad Utena turi traktą Sankt Peterburgas–Varšuva, kad mieste baltuoja gražuoliai pašto pastatai, kad palei traktą dar išlikusios „kašarkos“ ir „stražarkos“. Įlipkim į diližaną Utenos pašto stotyje ir gal mums maloniai linktelės galva garsusis prancūzas Onorė de Balzakas… O gal teks laimė atsisėsti šalia būsimo poeto ir vyskupo Antano Baranausko, ir jis papasakos apie savo kelionę „Petaburkan“… Su Rusijos carais, kurie Utenoje lankėsi bene tris kartus, gal ir nepavyks pasilabinti, bet akies krašteliu kurį nors pamatyti tikrai bus galima! Telegramą draugams galėsite perduoti 1839 m. pašto kelyje nutiesta ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija. Telegramos tekstą visai nesudėtinga parašyti – įsivaizduokit, kad rašot SMS. Persikėlę į savo laikmetį galėsime palyginti ir įvertinti technologijas, ryšius tarp šalių, galimybes keliauti ir pažinti. Traktas, jo pastatai stovi daugiau kaip 180 metų, dabar juos vertiname kaip kultūros paveldą. Pasidalinsime įžvalgomis ir supratimu apie kultūros paveldą, jo reikšmę ir kaip jis perduodamas iš kartos į kartą. Laukiame Jūsų kelionėje laiku su smagiu sustojimu Utenoje ir tikimės, kad patirsite netikėtumų, atradimų, nuotykių! Juk mūsų kelionės tikslas – vertinti krašto ekonominius, visuomeninius, kultūrinius pokyčius.
|