UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: info@utenosmuziejus.lt
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Pirkti bilietą

tiketa logo 01 Medium

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Tauragnų krašto muziejus

Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir meno centras

Vaizdo pamokų ciklas


145439708 2882820885373344 3389670102111722859 n 1

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai

eg Medium

Monetos iš palaidojimo vietų Utenos krašte

 denar1

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

Virtualus turas

logo virt

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

2022 m. projektas „Tradiciniai amatai šiuolaikinėje bendruomenėje“ Nr. 20AM-KU-21-1-05690-PR001

Brown Typography Initial BS Logo Medium

„Menų gaudyklė“

Asset 3Spalvotas Medium

 

 

 

 

 

 

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Tradiciniai amatai Utenoje. Škaplieriaus audimas. Meistrė Aleksandra Stasytienė

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba

Iš „Atminties langų“. Prisiminimai.

Mes ateinam ir stovim
prieš juodą garsą automatų
kai virš jų tirta 
tūkstantgalvė gyvatė
balta diena ir namais
mes esam tvirti
nes virš mūsų plazda
pilkoji tiesa – Nemirtis.

A. Musteikis

Iki vasario 16 d. Utenos kraštotyros muziejaus languose

View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=168#sigFreeId608a1b87a9

Iš „Atminties langų“. Prisiminimai.

Sausio vidurnaktis Lietuvos žemėje. Ir Tu, žmogus, nei per anksti, nei per vėlai atėjęs į jį. Tu matai televizoriaus ekrane, girdi, kas vyksta Tavosios tautos širdyje, ir Tavo protas suvokia, kad įvyko tai, ko nesitikėjom. Neramiai plaka širdis. Kur aš turiu būti dabar, kai Tau labai labai blogai? Ką aš galiu Tau padėti? Kur man dabar skubėti?
 
V. Adomėnienė
 
Iki vasario 16 d. Utenos kraštotyros muziejaus languose
 
View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=168#sigFreeIdde36300b64
 

Tradiciniai amatai. Užuolaidėlių karpymas

Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Tradicinių amatų centras „Svirnas“ 2020 m. pavasarį Kultūros tarybai teikė projektą „Vaizdo pamokų ciklas „Amatas – gyvenimo pamatas“. Aplankė sėkmė – projektas gavo finansavimą. Projekto tikslas buvo pristatyti Utenos tradicinių amatų meistrus ir užtikrinti edukacinės veiklos tęstinumą.

Džiaugiamės galėdami Jums pristatyti  rezultatus – mokomąsias videopamokas, kuriose amato moko geriausi savo srities tradicinių amatų meistrai. Tikimės, kad tai padės  pažinti amatus, išmokti pasigaminti ir gal net ateityje tapti pameistriais. 

2021 m. sausio 13–vasario 16 d. „Atminties langai“. Paroda Utenos kraštotyros muziejaus languose, skirta tragiškiems 1991 m. Sausio 13-osios įvykiams atminti

rsz al plakatas a4 www ir fb page 0001

Kiekvienais metais prisimenant įvykius, kuriuos mūsų jauna valstybė išgyveno 1991 metų sausio 13 d., gedime žuvusiųjų, pagerbiame budėjusius prie Parlamento, Televizijos bokšto, Spaudos rūmų. Tačiau šie metai kitokie – jubiliejiniai, skaičiuojantys 30-uosius Laisvės metus, žymintys brandą. Šie metai kitokie ir dėl visame pasaulyje susiklosčiusios situacijos, kai visai netikėtai vėl patiriame tam tikrus suvaržymus judėti, keliauti, susitikti. Tačiau šie – dabartiniai – jokiu būdu neprilygsta aniems, iš kurių buvo taip skausmingai vaduotasi ir pagaliau pasiekta Laisvė.

Muziejaus pastatas – uždarytas lankytojams, tačiau istorija ir laisvė nesutalpinama jokiose saugyklose ar lentynose. Todėl kviečiame pažvelgti į muziejaus langus, kurie 2021-uosius metus pradeda Utenos kraštotyros muziejaus fonduose esančių fotografijų paroda „Atminties langai“. Nuotraukose – 1991 metų įvykiai, matyti ir užfiksuoti Vilniuje tomis dienomis ten buvusių uteniškių akimis ir fotoaparatais! Vietoj parodą pristatančios anotacijos – eilutės iš tų dienų laikraščių, kur savo mintis ir kūrybą publikavo kraštiečiai.

Prisiminkime, kodėl esame laisvi. Įkvėpkime laisvės! Ir būkime jos verti!

 

 

 

Pokario laisvės kovų atminties vietos Utenos mieste

Vieno eksponato istorija. Sveikinimai, siųsti kunigui Edmundui Rinkevičiui (1950–2019)

Kunigas E. Rinkevičius 1992–2003 m. tarnavo Užpalių Švč. Trejybės parapijos klebonu. Dirbant Užpaliuose išleistos poezijos knygos „Po žilvičio šakom“ (1993), „Krintanti žvaigždė“ (1995), už pastarąją jam skirta Utenos rajono literatūrinė premija „Gimtoji mūsų žemė“. Kunigas E. Rinkevičius aktyviai dalyvavo Utenos literatų klubo „Verdenė“ veikloje. Užpaliuose, buvusioje klebonijoje, įsteigė „Dausuvos“ muziejų. Kunigo senelis buvo dievdirbys, drožybą pamėgo ir E. Rinkevičius. Nuo 1991 m. dalyvavo tautodailės parodose ir pats jas rengė, o 1997 m. buvo priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungą.

37 eksponatus 2003 m. kunigas E. Rinkevičius padovanojo Utenos kraštotyros muziejui.

Informaciją parengė B. Juknevičienė

View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=168#sigFreeId80519a568f

Asociacija „Marianos Veriovkinos draugija“ įgyvendino kūrybinių patirčių projektą „Senieji kaimynai“. Norime jums pristatyti virtualią H. Orakausko piešinių parodą „Veidai iš mano vaikystės“

Vieno eksponato istorija. Tremtinių sveikinimai

   Kalėdos tremtyje.... Jų liudininkai – muziejuje saugomi prisiminimai, atvirukai susveikinimais Lietuvoje likusiems artimiesiems. Sveikinimuose – žinutė, kad jie gyvi, kad turi viltį grįžti namo ir pamatyti visus brangiausius žmones. Kūčių vakarą prie bendro stalo čia ir ten visi būdavo tik mintimis. Jei atkeliaudavo siuntiniai iš Lietuvos – ant tremtinių stalo būdavo ir plotkelių, ir kūčiukų, tada visi dalindavosi. Kas siuntinių negaudavo – kūčiukus atstodavo supjaustyta duona. Kas ką turėjo, taip ir buvo gerai. Svarbu buvo pats pavadinimas – Kalėdos (iš tremtinių prisiminimų).
   Utenos kraštotyros muziejaus eksponatai – Angelės Mikulėnaitės-Dulskienės (g. Katlėrių k.) ir brolių Antano bei Edmundo Kepalų siųsti atvirukai, siųsti iš Intos. A. Mikuklėnaitė-Dulskienė, politinė kalinė, kartu sus seserimis rėmė partizanus. Broliai A. ir E. Kepalai iš Liveikių kaimo (Leliūnų sen.) buvo partizanų rėmėjai. Bunkeryje buvo apnuodyti, suimti ir išvežti į lagerį.

Informaciją parengė B. Juknevičienė

View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=168#sigFreeId4afa59c316

Sveikiname!

Utenos kratotyros muziejus sveikina Medium 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sveikinimai Miškinių šeimai

   Ar šįmet gavote kalėdinį atviruką su ranka užrašytu palinkėjimu?
O gal patys tokį išsiuntėte?...
   Muziejaus fonduose radome du Miškinių šeimai priklausančius sveikinimus. Abu jie – puiki sovietinio laikotarpio iliustracija.
Pirmasis. Išsiųstas iš Kanados 1960 m. Tai sūnaus Vinco užrašytas kalėdinis sveikinimas motinai, pasirašytas Mačio vardu. Vinco Miškinio dukra Jovita Maksimavičienė liudijo, kad pirmaisiais emigracijos metais, nenorėdamas sukelti papildomų rūpesčių, visus laiškus, siunčiamus šeimos nariams, jis pasirašinėjo Liudo Mačio vardu. Liudas Mačys – motinos sesers Cecilijos, gyvenusios Amerikoje, vyras. Buvo tarpusavyje susitarta, kad Vincas jo vardu ir siųs visus laiškus artimiesiems į sovietinę Lietuvą.
   Antrasis. Ne kalėdinis, o naujametinis sveikinimas. (Sovietiniais laikais valdžia siekė išstumti Šv. Kalėdas iš žmonių sąmonės ir pradėjo akcentuoti būtent Naujųjų metų šventę). 1965 m. poetas Eduardas Mieželaitis sveikina poetą Antaną Miškinį Naujųjų metų ir artėjančio šešiasdešimtmečio proga. E. Mieželaitis ne kartą yra gynęs, užstojęs A. Miškinį prieš sovietinę valdžią. Šiuos abu kūrėjus rišo nuoširdi draugystė.
 
Informaciją parengė R. Gaidienė
 
View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=168#sigFreeIdc2a4e87062
 

Vieno eksponato istorija. Kalėdiniai atvirukai.

   Pirmasis šiuolaikinis komercinis Kalėdų atvirukas pasirodė Anglijoje. Dailininkas Džonas Kolkotas Horslėjus savo draugo sero Henrio Koulo prašymu 1843 m. nupiešė pirmąjį Kalėdų atviruką, kuris buvo atspausdintas tūkstančio egzempliorių tiražu. H. Koulo sumanymas pasveikinti draugus šventiniais atvirukais sulaukė milžiniškos sėkmės. Pirmieji atvirukai buvo atspausdinti naudojant litografijos techniką ir nuspalvinti rankiniu būdu. Jie buvo pagaminti iš kieto kartono, jų matmenys – 7,8 x 8,1 cm.
   Dž. K. Horslėjaus sukurti atvirukai buvo pardavinėjami nepigiai – po šilingą. Tiek per savaitę uždirbdavo paprastas Londono darbininkas. Tačiau turtingajai aukštuomenei, kuriai ir buvo skirti šie atvirukai, kaina nepasirodė didelė, ir jie akimirksniu buvo išgraibstyti. Iki mūsų dienų iš tūkstančio atvirukų, išplatintų 1843 m., liko trisdešimt.
   1861 m. verslieji amerikiečiai užpatentavo šį išradimą. Vidurio ir Rytų Europoje atvirukai ėmė plisti antrojoje XIX amžiaus pusėje. 1862 m. pašto atvirukas buvo atspausdintas Austrijos–Vengrijos imperijos sostinėje Vienoje. Imperatoriškasis paštas pradėjo ir masinę atvirlaiškių su fiksuotu pašto ženklu gamybą. Iš Austrijos–Vengrijos atvirukų mada pasiekė Rusijos imperiją, kurios sudėtyje tuomet buvo ir Lietuva. Mūsų šalyje atvirukus pradėta spausdinti 1875 m., o 1890-aisiais pasirodė ir spalvoti atvirukai. Didžioji dalis atvirukų buvo su miestų vaizdais, tačiau po truputį plito ir sveikinimams skirti atvirukai. Jų siuntimo tradicija įsitvirtino tarpukario metais.

Utenos kraštotyros muziejaus eksponatai – tarpukario atvirukai.

Informaciją parengė B. Juknevičienė

 

View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=168#sigFreeId0a659ed40f