
- Naujienos
- Struktūra ir kontaktai
- Informacija lankytojams
- Veiklos sritys
- Paslaugos
- Korupcijos prevencija
- Asmens duomenų apsauga
- Apie muziejų
- Administracinė informacija
- Teisinė informacija
- Atviri duomenys
- Nuorodos
- Edukacija
UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: info@utenosmuziejus.lt
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra
Renginio metu privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes bei laikytis rekomeduojamo atstumo tarp dalyvių.
Daugiau apie muziejų kelią >>>
Renginio metu privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes bei laikytis rekomeduojamo atstumo tarp dalyvių.
Baltijos kelias (latv. Baltijas ceļš, est. Balti kett) – apie 650 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto (Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais), dėl Europos pasidalinimo tarp Vokietijos ir SSRS, metines. Sustojusių ir rankomis sukabinusių žmonių grandine, jungusia trijų Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną, pareikštas protestas dėl Slaptųjų protokolų ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimo. Tai – faktai apie Baltijos kelią. O dar buvo didžiulis organizacinis darbas, kurį kartu su kitomis Sąjūdžio grupėmis atliko ir Utenos rajono iniciatyvinė grupės nariai. Jie kvietė, derino, skaičiavo, braižė, organizavo... (nei interneto, nei mobilių telefonų dar nebuvo!). Ir buvo emocijos: vienybės ir pasididžiavimo jausmas, jaudulys, laimė, viltis... Utenos kraštotyros muziejaus fonduose saugomos nuotraukos, kuriose užfiksuoti LPS Utenos rajono iniciatyvinės grupės nariai bei uteniškiai, stovintys Baltijos kelyje. Tikimės, kad Baltijos kelio nuotraukose atpažinsite save ar kitus žmones ir parašysite mums el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba paskambinsite tel. Nr. 61637. O gal turite nuotraukų iš įsimintinos 1989 m. rugpjūčio 23 arba norite pasidalinti prisiminimais? Lauksime Jūsų: rašykite, skambinkite, ateikite.
F – 5729 Uteniškiai Baltijos kelyje. 1989-08-23. Nuotrauka gauta iš Mindaugo Stundžios
F – 7669 Uteniškiai Baltijos kelyje prie Širvintų. 1989-08-23. Nuotrauka B. Juodzevičiaus
F – 7629 LPS Utenos rajono iniciatyvinė grupė prie Utenos komjaunimo komiteto pastato (Povilo Svilo namas). Iš kairės stovi Vytenis Breiva, Antanas Šimonėlis, Andrius Surgailis, Kazimieras Preikša, Vida Garunkštytė, Romualdas Valančiūnas, D. Marukienė, Vytautas Petronis, Algirdas Šiukščius, Sigitas Puodžiukas, Jonas Galeckas, Rapolas Šaltenis, Balys Juodzevičius. 1988-08-25.
F – 7672 Utenos rajono delegatai Sąjūdžio II suvažiavime. Sėdi iš kairės Vytautas Petronis, Nerijus Žiedas, Petras Galiauskas, P. Juodelė, Donatas Čepukas, tarp V. Petronio ir N. Žiedo antroje eilėje sėdi Kazimieras Preikša. 1990-04-21–22.
Tauragnų krašto muziejus pristato naują keturių autorių darbų parodą. Visi dirbiniai gražiai sudera spalvomis, raštais, yra sukurti iš gamtinių medžiagų.
Esu naujoji Tauragnų krašto muziejininkė Lina. Įsikūriau „Raganos buveinėje“ – Eugenijai Šimkūnaitei skirtoje ekspozicijų erdvėje. Čia vyksta edukacijos žiniuonės mokslu paremtomis sveikatos, vaistažolininkystės temomis, pasakojama apie Tauragnų miestelio ir jo apylinkių istoriją, gamtą, svarbius kultūros paveldo objektus.
Antrame aukšte su lankytojais keliaujame į Tauragnų krašto muziejaus erdvę, kur senosios fotografijos byloja apie miestelio istoriją, žymius apylinkėse gyvenusius žmones, sovietizacijos laikus, yra atkurtas poeto Teofilio Tilvyčio kambarėlis. Antrojoje salėje rengiamos meno parodos. Lauke prie muziejaus visus pasitinka Šimkūnaitės gėlių darželis ir dubenuotasis akmuo.
Lankytojus lydžiu ir į Gesės vyšnių sodą, kuris įkurtas Eugenijos Šimkūnaitės 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Šimtas baltai žydinčių vyšnių – pavasarį labai laukiamas reginys. Netoliese esančiose kapinaitėse ilsisi ir pati Eugenija Šimkūnaitė.
Tik dabar man šis kraštas atveria savo iki šiol nepažintus lobius. Žiūriu, kaip tyvuliuoja Tauragnas, klausausi padavimų ir sakmių apie Slibino guolį, Labės ežero turtus, Moko akmenį, visus kitus velniapėdžius, vyžus, laumės akmenis, einu gatvele, kuri anksčiau vadinosi „Žydų ulyčela“, atsimušu į kalnelį su mediniu kryžiumi partizanams, užkopiu į Taurapilio piliakalnį ir suprantu – esu ne vietinė, dar ne viską žinau, bet šis kraštas savo grožiu ir turtinga istorija kalbina kiekvieną.
Tad kviečiu apsilankyti muziejuje!