- Naujienos
- Struktūra ir kontaktai
- Informacija lankytojams
- Veiklos sritys
- Paslaugos
- Korupcijos prevencija
- Asmens duomenų apsauga
- Apie muziejų
- Administracinė informacija
- Teisinė informacija
- Atviri duomenys
- Nuorodos
- Edukacija
UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: info@utenosmuziejus.lt
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra 
Pirkti bilietą
Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje
Utenos miesto istorijos ekspozicija
Vytauto Valiušio keramikos muziejus
Laisvės kovų muziejus
A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba
Tauragnų krašto muziejus
Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir meno centras
Tradicinių amatų centras „Svirnas“
Vaizdo pamokų ciklas
Kultūros pasas
Virtualios parodos
Lietuvos muziejų lobiai
Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai
Monetos iš palaidojimo vietų Utenos krašte
Piliakalniai Utenos rajone
Virtualus turas
Projektai
„Šviesioji gyvenimo pusė“
Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001
„Muziejų vartai“
„Menų gaudyklė“
„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“
Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p
„Klausinėjantys menai“
Naujienos
2021 m. rugsėjo 17–18 d. renginiai, skirti partizano Juozo Lukšos-Daumanto metams
2021 m. rugsėjo 14–30 d. Utenos kraštotyros muziejuje A. Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“
Lietuvos kultūros veidai
Utenos kraštotyros muziejuje rugsėjo 14–30 dienomis vyks vieno garsiausių portretinio žanro kūrėjų – fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“, kurioje įamžinti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirta paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“, pirmą kartą buvo eksponuota š.m. kovo 5–18 d. Vilniaus skaitmeninėse miesto vitrinose (125 portretai), o vasarą pradėjo kelionę per Lietuvą – liepos 6–30 d. buvo eksponuojama Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ ir rugpjūčio 6 – rugsėjo 8 d. Birštono muziejuje.
Utenos kraštotyros muziejus pastaruoju metu stengiasi aktyviai pristatyti net tik uteniškių ir kraštiečių meninę kūrybą, bet ir sudaryti sąlygas muziejaus svečiams susipažinti su garsiais Lietuvos menininkais, gyvenančiais ir kuriančiais kituose Lietuvos regionuose, miestuose ir plačiai žinomais ne tik savame krašte, bet ir pasaulyje.
„Paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“ – tai ne tik galimybė pažinti dalelę menininko Algimanto Aleksandravičiaus kūrybos, bet ir priminti, suteikti žinių, o kai kam galbūt sudaryti sąlygas patirti atradimo džiaugsmą, susipažįstant su iškiliais Lietuvos kultūros ir meno žmonėmis – nacionalinės premijos laureatais. Kviečiu ir tikiuosi, kad muziejaus svečiai pasinaudos šia proga ir mėgausis galimybe patirti visai greta jų atsiveriančiais meno pasaulio žmonių gyvenimo fragmentais“, – džiaugiasi Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Jovita Nalevaikienė.
Parodoje išvysime išskirtinius, per kelis dešimtmečius Algimanto Aleksandravičiaus nufotografuotų, pripažinimą, aukščiausią įvertinimą ir garbingiausią apdovanojimą už kultūros ir meno kūrinius pelniusių nepriklausomos Lietuvos šviesuolių portretus. Ekspozicijoje Utenoje – 30.
„Daugiau nei tris dešimtmečius savo idėjomis, veikla ir darbais Lietuvą kūręs ir kuriantis mūsų šalies intelektualinis branduolys vertas ypatingos pagarbos ir dėmesio. Šių išskirtinių asmenybių vertybės, ryškūs kūriniai ir ypatingas kūrybinis potencialas ne tik praturtina Lietuvos kultūrą, istoriją, aplinką, bet ir telkia bei skatina ja domėtis, įkvepia didžiuotis savo valstybe“, – sako parodos iniciatorius Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.
Šis unikalus, solidžios apimties Lietuvoje ir Europoje garsaus fotografo Algimanto Aleksandravičiaus – geriausio Baltijos šalių ir Europos portretisto apdovanojimus pelniusio, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP), Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės nario, projektas išpildytas labai konceptualiai. Daugiau nei šimtą personalinių parodų surengusio fotomenininko ir šešiolikos fotoalbumų autoriaus dėmesio centre – žmonės. Portretai stebina jų kūrėjo įžvalgų aštrumu ir išskirtiniu talentu.
„Pats nustebau savo fotoarchyve radęs 125 Nacionalinių kultūros ir meno premijos laureatų portretus. Tai tikras lobis! Tai mūsų iškiliausieji, išskirtiniai savo kūrybine energetika bei talentu meno pasaulio atstovai, turintys savo gerbėjų ir mokinių, kurių ne vieną yra paskatinę kūrybiniam skrydžiui ar kilniam poelgiui. Žavimės jų kūryba ir su pagarba pasakojame vaikams ir anūkams, kad tai – žmonės, kuriantys Lietuvąׅ. Džiugu, kad kasmet laureatų gretas papildo šeši nauji menininkai. Akivaizdu – mes turime ateitį", – džiaugdamasis, kad gyvena su jais viename laike ir galėjo įamžinti šiuos pamatinius tautos riedulius, sako taip pat Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas fotografas A. Aleksandravičius.
Kasmet Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, kaip aukščiausiu išskirtinio menininko braižo ir kūrybos pripažinimu, įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat per visą gyvenimą sukurti kūriniai. Premijos laureatus, įvertinusi visuomenės pateiktų kandidatų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, atrenka ir iki 6 premijų skiria speciali komisija. Nuo 1989 m. šiomis premijomis apdovanota daugiau kaip 200 asmenų.
Parodos iniciatorius – Vilniaus kultūros centras.
2021 m. rugsėjo 1–rugsėjo 30 d. V.Valiušio keramikos muziejuje B. Purlienės (keramika) ir G. Purlytės (tapyba) darbų paroda
Tradicinių amatų centras „Svirnas“ kviečia
Tradicinių amatų centras „Svirnas“ įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos ir Utenos rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Svirno raktai“. Kviečiame registruotis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba tel. 8 685 76 092Tekstilės amatų mokymai:
1. „Verpimo mokymai“, („Svirnas“) Anelė Araminienė;
2. „Aukštaitiškų pintinių juostų pynimas“, („Svirnas“) Elena Kiškienė;
3. „Vytinių juostų vijimas“, („Svirnas“) Domantas Žilėnas;
4. „Riešinių mezgimas“, („Svirnas“) Jolita Levčenkienė;
5. „Karšimas ir vilnonio audinio vėlimas“, („Svirnas“) Jolita Juneliūnienė;
6. „Škaplierių audimas“, (Utena, Anykščiai, Zarasai, Molėtai) Aleksandra Stasytienė.
2021 m. rugpjūčio 30 d. 18 val. susitikimas su Norbertu Černiausku
2021 m. rugpjūčio 23 d. 17.30 val. „Atminties uždanga“. Susitikimas su autore Monika Grašiene-Žalte
2021 m. rugpjūčio 22 d. 12–19 val. istorijų diena „Aukso gijom susiūtas dangus“
2021 m. rugpjūčio 16–22 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje tarptautinis tradicinės keramikos simpoziumas „Glazūruotoji liaudies keramika“. 2021 m. rugpjūčio 20 d. 14.30 val. baigiamasis renginys!
2021 m. rugpjūčio 3–rugsėjo 11 d. Utenos kraštotyros muziejuje Remigijaus Kriuko (stiklas) ir Indrės Stulgaitės-Kriukienės (fotografija) paroda „Miško dvasios“. Susitikimas su autoriais 2021 m. rugpjūčio 3 d., antradienį, 17 val.
Utenos kraštotyros muziejuje – tikra šventė akims ir sielai, nes visą rugpjūtį čia savo kūrinius eksponuos panevėžiečiai menininkai Remigijus Kriukas (mažoji stiklo plastika) ir Indrė Stulgaitė-Kriukienė (fotografija). Paroda „Miško dvasios“ muziejuje atidaroma 2021 m. rugpjūčio 3 d., antradienį, 17 val. susitikimu su autoriais ir veiks iki 2021 m. rugsėjo 11 d. Laukiame Jūsų Utenos kraštotyros muziejuje, Utenio a. 3.
„Miško dvasių“ seriją sudaro vizualiai panašios įvairiaspalvės stiklo skulptūros. Šiuo atveju jos eksponuojamos parodinėje erdvėje, pavienės gali būti pritaikomos privačiame ar visuomeniniame interjeruose. Stiklo menininkas Remigijus Kriukas – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, daugelio tarptautinių parodų dalyvis, apvanotas diplomais ir pripažinimo ženklais, jo kūrinių yra įsigiję užsienio muziejai ir kolekcininkai, jo kurtais atminimo ženklais apdovanojami įvairių iškilių progų nominantai Lietuvoje ir užsienyje.
Indrė Stulgaitė-Kriukienė – ne tik stiklo menininkė, mokslininkė, neseniai apgynusi daktaro
disertaciją „Studijinio stiklo judėjimo transformacijos: nuo funkcionalaus iki konceptualaus meno kūrinio“, bet ir žurnalistė, fotografė, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narė.
Menininkų duetas gyvena ir kuria Panevėžyje, studijoje „Glassremis“, aktyviai dalyvauja parodose bei kūrybiniuose simpoziumuose, konferencijose, seminaruose Baltijos ir Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Bulgarijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kinijoje bei kitose šalyse. Menininkai taip pat yra žinomų tarptautinių stiklo festivalių „Vitrum Balticum“ ir „Glass Jazz“, vykstančių Kaune ir Panevėžyje, organizatoriai bei dalyviai.
Šioje parodoje matysime Remigijaus Kriuko stiklo kūrinius ir Indrės Stulgaitės-Kriukienės fotografijas. Muziejaus ekspozicinėje erdvėje galbūt nepavyks sukurti autentiško miško potyrio, tačiau bent iš dalies pajusti esmę: buvimo – jausmo – potyrio miške momentą, tikimės, padės subtilios detalės ir Indrės fotografijos.
Menininkai teigia norėję, kad autoriaus „nematomos dvasios“ specifinėje erdvėje savo formomis ir spalvomis taptų matomomis visiems. Todėl skulptūrų autoriaus kruopščiai atrinktose kirtavietėse Gražutės regioniniame parke (Zarasų r.) fotografuota instaliacija atspindi itin asmenišką ir artimą santykį su šiuo mišku. Tai vieta, kuri autoriui ypatinga ne tik dėl savo unikalaus grožio, bet ir yra nuolatinis tyrinėjimų bei kūrybinių inspiracijų šaltinis. Remigijus pėsčiomis bei dviračiu klaidžioja po mišką, aptikdamas paprastam prašalaičiui nematomas vietas. Miško dvasios gyvena ir Indrės fotografijose, kurias autorė vadina „pastabukais“. Tereikia tik įsižiūrėti...
Kviečiame visa tai patirti: kartu su autoriais 2021 m. rugpjūčio 3 d., antradienį, 17 val. o vėliau – muziejaus darbo laiku iki rugsėjo 11 d.
Plačiau apie autorius ir jų kūrybą:
Vasarojantiems Utenoje – porceliano lengvumo gaiva
Utenio aikštės stiklo kubai jau nuo birželio pradžios pripildyti trapaus porceliano gaivos, lengvumo ir rimties. Kartkartėmis stebėdami judėjimą aikštėje tegalime patvirtinti, kad vaiskus porceliano baltumas ir dekoro auksas patraukia akį, priverčia stabtelėti ir sugrįžti dar kartą. Praeivių žvilgsnius prikausto neįtikėtinas porceliano trapumo ir tvirtumo derinys. Čia eksponuojami dailininkių Kristinos Ancutaitės, Eglės Česonytės Straigienės ir Ramutės Juršienės kūriniai iš tiesų verti praeivių žvilgsnių ir išsamesnės apžvalgos.
Visos trys menininkės šiuo metu gyvena ir kuria Kaune. Šis miestas sieja skirtingo amžiaus dailininkes ir kitais aspektais: dvi iš jų mokėsi tuometiniame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar – Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas), visos trys mokėsi Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute (įvairiais laikotarpiais taip pat keitusiame pavadinimus), visos trys yra Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus narės ir joms yra suteiktas profesionaliojo meno kūrėjo statusas. Darbo patirčių ir kitų veiklų apimtys – taip pat įspūdingos: dėstytojos, mokytojos, lektorės, Ramutė – ilgametė Kauno dailiosios keramikos gamyklos „Jiesia“ darbuotoja, Kristina – baigusi ne tik keramikos, bet ir architektūros studijas ir dirbanti interjero architekte. Ir visos trys – puikios, savito braižo ir nuotaikos keramikos meistrės, kurių darbų yra įsigiję ne tik privatūs asmenys, bet ir galerijos, muziejai ir kolekcionieriai Lietuvoje ir pasaulyje.
Bandžiaus suskaičiuoti, kad, kartu sudėjus visų trijų kūrybinį „kraitį“, mus pasitiktų apie du šimtus parodų. Vien parodų! O kur dar užsakomieji darbai – tarptautinių ir Lietuvos konkursų laureatams sukurti apdovanojimai ir vardinės įmonių nominacijos (prizai), kuruotos vietinės ir tarptautinės parodos, sukurti katalogai ir administruoti projektai. Vis dėl to, pristatant menininkus ir jų biografijas, labiausiai norisi kalbėti apie kūrybos procesus ir jų rezultatą – kūrinius.
Kaip sako menininkė Kristina Ancutaitė: „Keramika – tai medžiaga, kuri leidžia išsipildyti svajonėms. Svajonės tampa apčiuopiamos ir atgyja”. Stebint Kristinos kūrinius iš tiesų apima jausmas, kad mistinės moterys-paukštės gali atgyti ir išdalyti savo turtus visiems, patikėjusiems svajonės galia. Sparnuoti ir širdingi Kristaus kančios simboliką atkartojantys kūriniai ir auksinė Madona gal kiek sutrikdo mintis, metus pirmąjį žvilgsnį. Tačiau įsižiūrėję galime atpažinti kiekvienas savo patirtį, kai iš pažiūros trapūs sparnai iškelia mūsų širdis virš kasdienybės negandų, o tyloje ir susikaupime įgyta patirtis virsta vertinga išminties aukso skraiste, imančia spindėti ir išorėje.
Trapūs ir tokie ištvermingi. Nebijantys kaitros ir tiesioginės saulės. Saviti ir išdidūs. Taip galbūt galėtume pasakyti apie daugelį kūrinių, tačiau tokie apibūdinimai itin tinkami kalbant apie Ramutės Juršienės lelijas. Kompozicija „Gamtos metamorfozės“ – tai lyg baltas ežeras, pražydęs lelijomis. Augimas, linija, kreivė, lapelio trapumas ir porceliano skaidrumas. Ir mano galvoje vis praslystanti mintis – kiek kartų per gyvenimą teko versti šukėmis nedailų, nepavykusį egzempliorių, kad šie – vitrinose – puikuotųsi tuo sunkiai nupasakojamu trapumo ir tvirtybės deriniu, sutelpančiu žiedo taurelėse?!
Galbūt aiktelėti iš netikėtumo privers ir Eglės Česonytės kūriniai: iš tolo žiūrint, mezginiai atrodo iš tiesų – lyg iš močiutės skrynios. Tačiau taip tik atrodo ir tik iš tolo žvelgiant. Iš arti stebime dailų ažūrą ir štai tada iš tiesų norisi aiktelti – kaip išmegzti porceliano siūlais tuos raštus? Kompozicija „Šeši metai su močiute Emilija“ vargu atsakys į šį klausimą, nes tik autorė žino, kiek iš tiesų prireikė laiko, kad porcelianas kūrėjos rankose virstų „šilta vilna“. Tačiau tikiu, kad kojinės ir obuoliukai nukels mus mintimis į vaikystės dienas su mūsų pačių močiutėmis ir seneliais, jeigu tik turėjome galimybę juos pažinti ir jų rankų šilumą dar galime justi, ar bent – prisiminti.... Tegul išsipildo jautraus „Prašymo“ didybė ir trapumas – prisiminkime šaknis, istoriją, skirtingus laikmečius, įsispaudusius medžio rievių vingiuose, ir kelkime į viršų baltas rankas – tegul išsipildo.
Aplankykite parodą Utenio aikštėje. Tam tikrai dar turite laiko visą rugpjūtį. Ir sutikite (arba prieštaraukite jai) su dailininkės Kristinos Ancutaitės mintimi, kad „keramika – tai menas, kuris nepaklūsta vien tavo norams. Čia visada rasite dalelę dangaus“. Jei menininkai randa dangaus – galbūt galime ir kiekvienas iš mūsų? Pabandykime!
Jovita Nalevaikienė, Utenos kraštotyros muziejaus direktorė, menotyrininkė
View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=36#sigFreeId0f34cbbf0c
http://utenosmuziejus.lt/?start=36#sigFreeId0f34cbbf0c
2021 m. liepos 3–rugpjūčio 15 d. V. Valiušio keramikos muziejuje Audriaus Janušonio keramikos darbų paroda
Pradedami projekto „Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos baldų restauravimas“ darbai
Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos kultūros tarybai teikė projektą „Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos baldų restauravimas“. Projektas gavo finansavimą. Labai tuo džiaugiamės! Brolių Miškinių vaikai daug padarė, kad būtų išsaugotas Antano ir Motiejaus Miškinių palikimas. Muziejus turi rūpintis tolimesne kultūros vertybių apsauga ir saugojimu. Šiam tikslui ir buvo skirtas projektas – restauruoti sodybos baldus, nes jų būklė per tuos metus, kai sodyba buvo apleista, negyvenama, labai pablogėjo. Nėra atlikta ir jokia sodybos, kaip memorialinio, kultūrinio bei materialinio palikimo, analizė. Pirmiausia bus atrinkti ir nufotografuoti baldai, įvertinta jų būklė.
Informaciją parengė projekto vadovė Bronislava Juknevičienė