UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: utenoskm@gmail.com 
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Tauragnų krašto muziejus

Meno centras

Vaizdo pamokų ciklas


145439708 2882820885373344 3389670102111722859 n 1

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai

eg Medium

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

Virtualus turas

logo virt

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Tradiciniai amatai. Užuolaidėlių karpymas

Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Tradicinių amatų centras „Svirnas“ 2020 m. pavasarį Kultūros tarybai teikė projektą „Vaizdo pamokų ciklas „Amatas – gyvenimo pamatas“. Aplankė sėkmė – projektas gavo finansavimą. Projekto tikslas buvo pristatyti Utenos tradicinių amatų meistrus ir užtikrinti edukacinės veiklos tęstinumą.

Džiaugiamės galėdami Jums pristatyti  rezultatus – mokomąsias videopamokas, kuriose amato moko geriausi savo srities tradicinių amatų meistrai. Tikimės, kad tai padės  pažinti amatus, išmokti pasigaminti ir gal net ateityje tapti pameistriais. 

2021 m. sausio 13–vasario 16 d. „Atminties langai“. Paroda Utenos kraštotyros muziejaus languose, skirta tragiškiems 1991 m. Sausio 13-osios įvykiams atminti

rsz al plakatas a4 www ir fb page 0001

Kiekvienais metais prisimenant įvykius, kuriuos mūsų jauna valstybė išgyveno 1991 metų sausio 13 d., gedime žuvusiųjų, pagerbiame budėjusius prie Parlamento, Televizijos bokšto, Spaudos rūmų. Tačiau šie metai kitokie – jubiliejiniai, skaičiuojantys 30-uosius Laisvės metus, žymintys brandą. Šie metai kitokie ir dėl visame pasaulyje susiklosčiusios situacijos, kai visai netikėtai vėl patiriame tam tikrus suvaržymus judėti, keliauti, susitikti. Tačiau šie – dabartiniai – jokiu būdu neprilygsta aniems, iš kurių buvo taip skausmingai vaduotasi ir pagaliau pasiekta Laisvė.

Muziejaus pastatas – uždarytas lankytojams, tačiau istorija ir laisvė nesutalpinama jokiose saugyklose ar lentynose. Todėl kviečiame pažvelgti į muziejaus langus, kurie 2021-uosius metus pradeda Utenos kraštotyros muziejaus fonduose esančių fotografijų paroda „Atminties langai“. Nuotraukose – 1991 metų įvykiai, matyti ir užfiksuoti Vilniuje tomis dienomis ten buvusių uteniškių akimis ir fotoaparatais! Vietoj parodą pristatančios anotacijos – eilutės iš tų dienų laikraščių, kur savo mintis ir kūrybą publikavo kraštiečiai.

Prisiminkime, kodėl esame laisvi. Įkvėpkime laisvės! Ir būkime jos verti!

 

 

 

Pokario laisvės kovų atminties vietos Utenos mieste

Vieno eksponato istorija. Sveikinimai, siųsti kunigui Edmundui Rinkevičiui (1950–2019)

Kunigas E. Rinkevičius 1992–2003 m. tarnavo Užpalių Švč. Trejybės parapijos klebonu. Dirbant Užpaliuose išleistos poezijos knygos „Po žilvičio šakom“ (1993), „Krintanti žvaigždė“ (1995), už pastarąją jam skirta Utenos rajono literatūrinė premija „Gimtoji mūsų žemė“. Kunigas E. Rinkevičius aktyviai dalyvavo Utenos literatų klubo „Verdenė“ veikloje. Užpaliuose, buvusioje klebonijoje, įsteigė „Dausuvos“ muziejų. Kunigo senelis buvo dievdirbys, drožybą pamėgo ir E. Rinkevičius. Nuo 1991 m. dalyvavo tautodailės parodose ir pats jas rengė, o 1997 m. buvo priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungą.

37 eksponatus 2003 m. kunigas E. Rinkevičius padovanojo Utenos kraštotyros muziejui.

Informaciją parengė B. Juknevičienė

View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=36#sigFreeId80519a568f

Asociacija „Marianos Veriovkinos draugija“ įgyvendino kūrybinių patirčių projektą „Senieji kaimynai“. Norime jums pristatyti virtualią H. Orakausko piešinių parodą „Veidai iš mano vaikystės“

Vieno eksponato istorija. Tremtinių sveikinimai

   Kalėdos tremtyje.... Jų liudininkai – muziejuje saugomi prisiminimai, atvirukai susveikinimais Lietuvoje likusiems artimiesiems. Sveikinimuose – žinutė, kad jie gyvi, kad turi viltį grįžti namo ir pamatyti visus brangiausius žmones. Kūčių vakarą prie bendro stalo čia ir ten visi būdavo tik mintimis. Jei atkeliaudavo siuntiniai iš Lietuvos – ant tremtinių stalo būdavo ir plotkelių, ir kūčiukų, tada visi dalindavosi. Kas siuntinių negaudavo – kūčiukus atstodavo supjaustyta duona. Kas ką turėjo, taip ir buvo gerai. Svarbu buvo pats pavadinimas – Kalėdos (iš tremtinių prisiminimų).
   Utenos kraštotyros muziejaus eksponatai – Angelės Mikulėnaitės-Dulskienės (g. Katlėrių k.) ir brolių Antano bei Edmundo Kepalų siųsti atvirukai, siųsti iš Intos. A. Mikuklėnaitė-Dulskienė, politinė kalinė, kartu sus seserimis rėmė partizanus. Broliai A. ir E. Kepalai iš Liveikių kaimo (Leliūnų sen.) buvo partizanų rėmėjai. Bunkeryje buvo apnuodyti, suimti ir išvežti į lagerį.

Informaciją parengė B. Juknevičienė

View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=36#sigFreeId4afa59c316

Sveikiname!

Utenos kratotyros muziejus sveikina Medium 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sveikinimai Miškinių šeimai

   Ar šįmet gavote kalėdinį atviruką su ranka užrašytu palinkėjimu?
O gal patys tokį išsiuntėte?...
   Muziejaus fonduose radome du Miškinių šeimai priklausančius sveikinimus. Abu jie – puiki sovietinio laikotarpio iliustracija.
Pirmasis. Išsiųstas iš Kanados 1960 m. Tai sūnaus Vinco užrašytas kalėdinis sveikinimas motinai, pasirašytas Mačio vardu. Vinco Miškinio dukra Jovita Maksimavičienė liudijo, kad pirmaisiais emigracijos metais, nenorėdamas sukelti papildomų rūpesčių, visus laiškus, siunčiamus šeimos nariams, jis pasirašinėjo Liudo Mačio vardu. Liudas Mačys – motinos sesers Cecilijos, gyvenusios Amerikoje, vyras. Buvo tarpusavyje susitarta, kad Vincas jo vardu ir siųs visus laiškus artimiesiems į sovietinę Lietuvą.
   Antrasis. Ne kalėdinis, o naujametinis sveikinimas. (Sovietiniais laikais valdžia siekė išstumti Šv. Kalėdas iš žmonių sąmonės ir pradėjo akcentuoti būtent Naujųjų metų šventę). 1965 m. poetas Eduardas Mieželaitis sveikina poetą Antaną Miškinį Naujųjų metų ir artėjančio šešiasdešimtmečio proga. E. Mieželaitis ne kartą yra gynęs, užstojęs A. Miškinį prieš sovietinę valdžią. Šiuos abu kūrėjus rišo nuoširdi draugystė.
 
Informaciją parengė R. Gaidienė
 
View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=36#sigFreeIdc2a4e87062
 

Vieno eksponato istorija. Kalėdiniai atvirukai.

   Pirmasis šiuolaikinis komercinis Kalėdų atvirukas pasirodė Anglijoje. Dailininkas Džonas Kolkotas Horslėjus savo draugo sero Henrio Koulo prašymu 1843 m. nupiešė pirmąjį Kalėdų atviruką, kuris buvo atspausdintas tūkstančio egzempliorių tiražu. H. Koulo sumanymas pasveikinti draugus šventiniais atvirukais sulaukė milžiniškos sėkmės. Pirmieji atvirukai buvo atspausdinti naudojant litografijos techniką ir nuspalvinti rankiniu būdu. Jie buvo pagaminti iš kieto kartono, jų matmenys – 7,8 x 8,1 cm.
   Dž. K. Horslėjaus sukurti atvirukai buvo pardavinėjami nepigiai – po šilingą. Tiek per savaitę uždirbdavo paprastas Londono darbininkas. Tačiau turtingajai aukštuomenei, kuriai ir buvo skirti šie atvirukai, kaina nepasirodė didelė, ir jie akimirksniu buvo išgraibstyti. Iki mūsų dienų iš tūkstančio atvirukų, išplatintų 1843 m., liko trisdešimt.
   1861 m. verslieji amerikiečiai užpatentavo šį išradimą. Vidurio ir Rytų Europoje atvirukai ėmė plisti antrojoje XIX amžiaus pusėje. 1862 m. pašto atvirukas buvo atspausdintas Austrijos–Vengrijos imperijos sostinėje Vienoje. Imperatoriškasis paštas pradėjo ir masinę atvirlaiškių su fiksuotu pašto ženklu gamybą. Iš Austrijos–Vengrijos atvirukų mada pasiekė Rusijos imperiją, kurios sudėtyje tuomet buvo ir Lietuva. Mūsų šalyje atvirukus pradėta spausdinti 1875 m., o 1890-aisiais pasirodė ir spalvoti atvirukai. Didžioji dalis atvirukų buvo su miestų vaizdais, tačiau po truputį plito ir sveikinimams skirti atvirukai. Jų siuntimo tradicija įsitvirtino tarpukario metais.

Utenos kraštotyros muziejaus eksponatai – tarpukario atvirukai.

Informaciją parengė B. Juknevičienė

 

View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=36#sigFreeId0a659ed40f

Advento papročiai

„Žvaigždė vakarė danguje sustojo“, arba Kūčios pokario kaime

IMG 0288 MediumŽvaigždė vakarė danguje sustojo

Ir žydi žydi šaltu sidabru.

Po ja ir Tujan, Lietuva šventoji,

Glaustysies šią naktelę tarp audrų.

                      Tave dabar visi vėjužiai pučia,

                      Kaip niekados per gadynes kelias.

                      Ar yr dar kas šiandieną valgo Kūčias,

                      Dalija, laužo baltas plotkeles?

                      A. Miškinis „Vakarė žvaigždė“

    Gyvenamojo namo seklyčioje užtrauktos užuolaidos. Jokia pašalinė akis neturi matyti, kad šiuose namuose, sužibus Vakarinei, valgoma Kūčių vakarienė. Padengtas kuklios vakarienės stalas. Nepriteklių laikas, bet Monikos Miškinienės rūpestis iš to, kas užaugo darže, ką surinko miške, paruošti 12 patiekalų. Ant linine staltiese apdengto stalo puikuojasi kūčia (su medumi sumaišyti išvirti kviečiai), duona ir ragaišis, šližikai, aguonų pienas, silkė, virtos bulvės, sūdyti grybai, rauginti, aliejum pagardinti kopūstai, spanguolių kisielius, riešutai, obuoliai. Tam laikui tai turtingas stalas. Dažnoj gryčioj, pasidalinę plotkelę, pasitenkindavo virta bulve ar duonos rieke.
   Nyku: Antanas eina tremtinio „golgotas“ Mordovijos lageriuose, Vincas karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, Motiejus grįžęs iš Vilniaus, be darbo ir pajamų, bando ūkininkauti. Tylios prieglobstį ir paguodą šiuose namuose radusios poeto žmona Aleksandra su dukryte Jolanta, Vincienė su vaikais ir savo mama.
   Prieš pradėdami valgyti atsistojame, kalbame maldą, laužiame kalėdaitį, linkėdami vienas kitam sveikatos, laimės. Ir čia pat bandome nuspėti, ko galėjo vienas kitam linkėti (juk per Kūčias pasakytas linkėjimas turi magiškos galios) pokario žmonės... Kad duonai grūdų nepristigtų... Kad neištremtų... Kad artimi iškentėtų tremtį ir namo sugrįžtų... Kad partizanų „skrabai“ nerastų... Kad žemės neatimtų... Kad arklio „kalkuozan“ neišvestų... Kad...Ragaujame visų dvylikos patiekalų. Pasikalbame, ką Kūčių vakaro oras, žvaigždžių išsidėstymas, vėjas gali pasakyti apie ateinančius metus.
   Kūčios – džiaugsminga šeimos šventė ir, koks sunkus bebūtų metas, ateitį noris nuspėti. Be burtų neapseisi. Iš po staltiesės traukiame šieno stiebelius (plonas ilgas šiaudas reiškia laibą aukštą būsimą vyrą, lengvą gyvenimą, o gal tuščią piniginę, storas kumpas – žemą storą vyrą, turtingus metus ir t. t.). Imame 3 lėkštes, po viena dedame pinigą, po antra – vestuvinį žiedą, po trečia – rūtų šakelę. Lėkštelės sumaišomos, reikia vieną pasirinkti (žiedas reiškia vestuves, pinigas – turtus, rūta – senmergystę). Surenkame visų batus, sudedame į krūvą, paskui vieną paskui kitą d4liojame durų link – kieno batas atsiremia į duris, tas ateinančiais metais išeis iš namų. Atsisėdęs nugara į duris, per galvą meta batą: jei batas nukrenta smaigaliu į duris, teks išeiti iš namų, jei – į duris kulnis, liks pas tėvus. Skaičiuojame viską poromis: saują šližikų, žiupsnelį degtukų, atsineštą glėbį malkų. Jei gaunasi pora – kitais metais bus vestuvės. Į šaltą vandenį lašiname vašką. Pagal susidariusį „piešinį“ spėjame ateitį.
   Grįžtame prie Miškinių šeimos situacijos. „Vakarė žvaigždė“, „Pasimatymai su motina“, „Graži tu, mano brangi tėvyne“, „Šventės“ – tai poeto eilės, iliustruojančios tremtinio, partizano, jų artimųjų išgyvenimus.

Aušta. Kalėdos. Mėlynas rytas.

Gena į darbą. Keičia kažką.

Pūga per kalnus kamuoliu ritas,

Vėjai lediniai laužo šakas.

                      Eitumei, regis, bristum ir bristum

                      Ligi tėvynei, ligi namų.

                      Sveikinu, žeme, šiandien su Kristum –

                      Užgimimu ir atgimimu.

                      A. Miškinis „Šventės“

Informaciją parengė R. Gaidienė

Nuotraukoje Utenos kraštotyros muziejaus ekspozicija (nuotraukos autorė D. Urbonienė)

Laiškas muziejui!

130863203 3871836466160226 5618052203462985140 n Medium  Šiuo laikotarpiu dauguma iš mūsų, laikydamiesi rekomendacijų, stengiamės saugiai būti namuose. Tačiau Muziejus labai ilgisi lankytojų, todėl kviečiame bendrauti laiškais. Parašykite mums savo pastebėjimus, lūkesčius, prisiminimus ar palinkėjimus.
  Nauji metai – geriausias laikas keistis. Ir mums išties svarbi jūsų nuomonė!
Jūsų laiškų ieškosime Muziejaus pašto dėžutėje šalia pagrindinio įėjimo (Utenio a. 3) arba el. pašto adresu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
  Jeigu sutiksite su mumis pasidalyti savo asmeniniais kontaktais, t. y. nurodysite savo vardą ir tel. Nr. ar el. paštą – 2021-aisiais sulauksite siurprizo-dovanėlės iš Muziejaus!