Naujienos

2020 m. balandžio 28 d. Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai atnaujina lankytojų aptarnavimą

• Spausdinti
• El. paštas

 Lietuvos Respublikos Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus, Utenos kraštotyros muziejus nuo 2020 m. balandžio 28 dienos atnaujina lankytojų aptarnavimą muziejuje ir padaliniuose. Muziejus užtikrins, kad būtų laikomasi Vyriausybės nustatytų saugumo ir viešų patalpų dezinfekcijos reikalavimų. Šiame karantino sušvelninimo etape muziejus ir padaliniai teiks tik dalį įprastų fizinių paslaugų arba jos dėl saugumo bus teikiamos su apribojimais. Tikimės lankytojų supratingumo ir atsakingumo.

Svarbi informaciją apie paslaugų teikimą:

• Įeiti į pastatą/us bus galima tik per centrines duris. Lankytojai į vidų galės patekti ir būti viduje tik su veido kaukėmis, pirštinėmis. Viduje nusiimti kaukę griežtai draudžiama.
• Į Muziejų ir padalinius įleidžiami pavieniai lankytojai ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus.
• Muziejuje ir padaliniuose įrengta dezinfekcinė stotelė rankų dezinfekcijai lankytojams, pateikta informacija apie būtinybę laikytis asmens higienos (rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, kt.).
• Muziejaus lankytojams užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam lankytojui, ir ne mažesnis nei 2 m atstumas tarp asmenų. Muziejaus ekspozicinėse erdvėse vienu metu negali būti daugiau nei 12 lankytojų.
• Lankytojai, turintys viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pvz. sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas), į muziejų ir padalinius įleidžiami nebus.
• Lankytojai prašomi už paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais laikytis rankų higienos.
• Lankytojus aptarnaus darbuotojai, aprūpinti saugumo priemonėmis.
• Patalpų valymas ir dezinfekcija muziejuje ir padaliniuose bus atliekama vadovaujantis Rekomendacijomis dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (kai galimas užteršimas SARS-COV-2 virusu).. Tuo metu lankytojai nebus aptarnaujami.

Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniai 10–17 val.

Utenos kraštotyros muziejus ir padaliniai pasiruošę priimti savo lankytojus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais būtinaisiais reikalavimais ir rekomendacijomis.

Ši informacija ir paslaugų teikimas gali keistis atsižvelgiant į Vyriausybės nurodymus, oficialias rekomendacijas ar iškilus praktiniam poreikiui juos patikslinti. Visa aktuali informacija realiu laiku bus skelbiama Utenos kraštotyros muziejaus interneto svetainėje www.utenosmuziejus.lt.

Būkime atsakingi!

Mieli muziejaus bičiuliai,

• Spausdinti
• El. paštas

Nuoširdžiai dėkojame visiems, remiantiems Utenos kraštotyros muziejų ir skiriantiems 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio. Jūsų palaikymas labai svarbus, kad mes galėtume kaupti, saugoti, populiarinti Rytų Aukštaitijos kultūros ir istorijos vertybes, organizuoti renginius, pristatyti parodas.

Maloniai prašome skirti iki 1,2 % sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, iki liepos 1 d. užpildant Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą. Išsamią informaciją apie formos užpildymą ir jos pateikimo būdus rasite vmi svetainėje (atkreipiame dėmesį į šiuos formos laukelius: E1 Gavėjo tipas – 2, Gavėjo indentifikacinis numeris (kodas) – 188206976.

Iš anksto dėkojame ir tikimės pamatyti Jus Utenos kraštotyros muziejuje pasibaigus karantinui.

Pagarbiai

Utenos kraštotyros muziejaus kolektyvas

„Daraktorinė mokykla“ A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje

• Spausdinti
• El. paštas

A.ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje kaip ir visoje šalyje – karantinas... Ilsisi Motiejaus varpelis, tyloje skleidžiasi ievų žaluma ir peri varnėnai... Kol Lietuvos vaikai mokosi nuotoliniu būdu, pas mus – edukacinis užsiėmimas „Daraktorinė mokykla“, integruota gimtosios kalbos ir istorijos pamoka – kitaip. Mokiniai, skambučiui kviečiant, nešini portfeliais-skrynutėmis tyliai sueina į klėtį ir susėda už stalo. Mokymosi aplinka primena Spaudos draudimo laikmečio daraktorinę mokyklą: ilgas stalas, suolai, deganti žibalinė lempa, indas su pelenais rašalui sugerti, rykštė, ilga medinė liniuotė, lentelė PAKUTNICA, kampe papilta žirnių. Čia pat ant suolo maišai su vilnomis ir plunksnomis. Mokinius pasitinka muziejininkė, apsirengusi XX a. pr. moters valstietės rūbais. Mokiniai tyliai susėda už stalo. Atlydėjusiam mokytojui duodama užduotis – lauke stebėti, ar Juknėnuose nepasirodė caro žandarai. Muziejininkė glaustai supažindintina su Spaudos draudimo laikotarpiu, lietuvių pastangomis išsaugoti lietuvišką raštą. Trumpai papasakoja apie daraktorinę mokyklą (kas mokytojavo, ko ir kokiomis sąlygomis buvo mokoma). Mokiniai iš skrynučių išsiima sąsiuvinius, plunksnakočius, grifelines lenteles, kreidą. Kiekvienam pateikiamas „graždankos“ tekstas. Mokiniai bandys tuos tekstus perskaityti. Vėliau grifelinėje lentelėje ir sąsiuvinyje žąsies plunksna perrašinės „Sveika Marija“. Neklusniuosius ar blogai skaitančius muziejininkė „apdovanos“ rykštės ar liniuotės kirčiais. Užsiėmimo pabaigoje mokinius atlydėjęs mokytojas praneš, kad kaime pasirodė žandarai. Vieni mokiniai bėgs slėptis, kiti užsiims kitokia veikla: ims plėšyti plunksnas ar kedenti vilnas.

Vieno eksponato istorija. Numizmatikos lobiai Utenos kraštotyros muziejuje

• Spausdinti
• El. paštas

 Į „Google“ paieškos sistemą įvedus „Pfalco–Cveibriukeno sidabrinė moneta“ informacijos rasime nedaug. Vienas iš paieškos rezultatų – šios monetos skaitmeninis vaizdas ir aprašymas LIMIS (Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema). Utenos kraštotyros muziejus kol kas vienintelis Lietuvoje, kuris į LIMIS patalpino informaciją apie Pfalco–Cveibriukeno sidabrinę monetą. Gal kiti Lietuvos muziejai nė neturi tokio eksponato? Sidabrinis pinigas – valdovo Johano I 3 kreicerių nominalo moneta, pradėta kaldinti Vokietijoje 1274 m. XVI a. kreiceris paplito Vokietijos pietinėje dalyje, XVIII a. sidabrinį kreicerį pakeitė varinis. Pfalco–Cveibriukeno sidabrinė moneta, datuojama 1603 m. – tai pirmojo Vosgėlių lobio, paslėpto 1654 m., dalis. 1956 m. Jonas Kriaučionis ir Bronius Jasinskas sėdami pastebėjo išartas monetas. Pradėję radimo vietoje kasti, rado ariant apardytą puodą su monetomis, uždengtą plokščiu akmeniu. Puodas, akmuo ir 1267 lobio monetos pateko į Utenos kraštotyros muziejų. Monetos iš tuomet dar nesuvienytos Vokietijos teritorijos (iki 1871 m.) – didelė retenybė Lietuvoje.