UTENOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS
Adresas: Utenio a. 3, LT-28248 Utena
Tel.: +370 389 61637, +370 389 61634
Įmonės kodas: 188206976
el. paštas: info@utenosmuziejus.lt
Interneto svetainė: www.utenosmuziejus.lt
Facebook paskyra facebook

ukm

Pirkti bilietą

tiketa logo 01 Medium

Utenos kraštotyros muziejus Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

atsisisti 1

Utenos miesto istorijos ekspozicija

Utenos miesto istorija rodykle

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Laisvės kovų muziejus

A. ir M. Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba

Tauragnų krašto muziejus

Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir meno centras

Vaizdo pamokų ciklas


145439708 2882820885373344 3389670102111722859 n 1

TAC Svirnas edukacija

Kultūros pasas

atsisisti

Virtualios parodos

Lietuvos muziejų lobiai

muz lobiai 2012

Eugenija Šimkūnaitė: gyvenimo receptai

eg Medium

Monetos iš palaidojimo vietų Utenos krašte

 denar1

Piliakalniai Utenos rajone

cats11

Virtualus turas

logo virt

„Šviesioji gyvenimo pusė“

Projektas „Tradicinių amatų centras „Svirnas“ Nr. 20AM-KU-18-1-03443-PR001

KPF logotipas

„Menų gaudyklė“

Asset 3Spalvotas Medium

 

 

 

 

 

 

„Europa: skirtinga patirtis - vienybė ateityje“

Europa logo

 

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas LLIII-165„Kūrybinių industrijų p

logo2

„Klausinėjantys menai“

Klausinėjantys menai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

2021 m. gruodžio 18 –2022 m. sausio 29 d. Eugenijaus Nalevaikos (tapyba) ir Artūro Rimkevičiaus (stiklas) kūrybos darbų paroda „Skaidriai“

skaidriai plakatas 01 Medium

 Skaidrus pokalbis

   Kai už lango – gruodis, gruodas ir šerkšnas, tarsi savaime norisi spalvų ir jaukumo, subtilaus potėpio ir trapaus stiklo skambesio. Neapsigaukite. Stiklas gali būti ne tik trapus, bet ir stiprus, atkaklus ir skaudžiai aktualus, o tapyboje saikingai ir jautriai subalansuota spalvų gama gebės sukurti gerą draugiją iškalbingai baltai.
Tapybos ir stiklo galiomis ir išraiškomis galima įsitikinti Eugenijus Nalevaikos ir Artūro Rimkevičiaus parodoje „Skaidriai“, metų sandūroje eksponuojamoje Utenos kraštotyros muziejuje.
  Vienmečiai būsimi menininkai susitiko dar dailės mokyklos pamokose, vėliau – studijų metais Kaune, tuometiniame Kauno dailės institute, gilinantis į stiklo meno ir interjero dizaino subtilybes. Artūras – įvairiaplanis stiklo menininkas, kuriantis ir restauruojantis vitražus, modeliuojantis dekoratyvias ir išraiškingas interjero detales, pristatanti didelius ir mažus objektus ir stiklo plastikos kūrinius. Eugenijus – dailininkas, ilgus metus paskyręs akvarelės praktikai ir aktyviam šios tapybos srities populiarinimui ne tik savo kūryboje, bet ir personalinių, grupinių parodų organizavimui, projektų, skirtų akvarelės propagavimui, inicijavimui ir įgyvendinimui.
   Kas dar bendra? Abu dailininkai užimti ne tik kūrybinėmis veiklomis, tačiau ir administraciniais bei pedagoginiais darbais. Eugenijus – buvęs Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) ir ilgametis LDS Kauno skyriaus pirmininkas, paskutinius šešerius metus – dar ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto lektorius, dizaino studentams atskleidžiantis akvarelės subtilybes. Savo laiku administracinis darbas „suvalgydavo“ kone visą laiką, kūrybos impulsams nepalikdamas nei energijos, nei laisvų valandų. Nepaisydamas to, E. Nalevaika visuomet skyrė daug dėmesio kūrybai, rūpindamasis ne tik savo, bet ir kolegų darbų pristatymu bei parodinių erdvių kūrimu bei sąlygų kūrybos eksponavimui gerinimu. Jam būnant LDS Kauno skyriaus pirmininku buvo inicijuotas ir įgyvendintas galerijos „Meno parkas“ steigimo procesas, grįžęs iš Vilniaus į Kauną 2013-aisiais ėmėsi iniciatyvos Kaune kurti dar vieną galeriją – „Meno forma“, kur vyko puikios ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Ispanijos, Lenkijos ir kitų šalių menininkų parodos bei tarptautiniai projektai. Kuruoti, koordinuoti projektai, sumanyta ir beveik du dešimtmečius įgyvendinama tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai“ – tai taip pat E. Nalevaikos veiklos kryptys.
    Artūras taip pat – ne tik kūrėjas, pedagogas, lektorius, edukatorius, bet ir studijos „Daina ir Artūras“ savininkas, kartu su žmona Daina Rimkevičiene (tai pat – stiklo menininke) – nepailstantys dailės pedagogų parodos „Kvadratas“ iniciatoriai ir atsakingi organizatoriai.
  Akvarelė ir stiklas – nuo seno bičiuliaujasi parodų salėse. Galbūt tam turi įtakos tradicinis akvarelės kūrinių eksponavimas – būtinai su stiklu. Galbūt – susiklosčiusi požiūrio į akvarelę tendencija, kuomet subtilus popieriaus, pigmento, vandens ir meistro rankos vedamo teptuko sąveikos rezultatas vis dėlto retai rasdavo vietą greta „rimtosios“ tapybos aliejiniais dažais. Tuomet akvarelei draugiją palaikydavo stiklo meno kūriniai.
   Taip skirtingos dailės sritys tarsi papildydavo viena kitą, ne kontrastuodamos, o sukurdamos bendrumo ir dermės pojūtį. Nors, žvelgdami atidžiau, pastebėtume, kad akvarelė ir stiklas turi daug kitų bendrų savybių – skaidrumą, peršviečiamumą, subtilius pigmentų naudojimo aspektus ir sluoksnius. Taip pat – būtinybę būti akvarelės ir stiklo kūrinių autoriams būti aukščiausios prabos meistrais. Nes šios technikos praktiškai neleidžia klysti. Netikslumus sunku uždangstyti „meninio sprendimo“ lopais, nes stikle ir akvarelėje įgudusi akis klaidą ir matys kaip klaidą.
   Bėgant laikui keitėsi daugelio žarnų ir technikų sampratos, gludinosi ribos, nyko griežti reikalavimai ir mažėjo tradicinių kanonų paisančių autorių gretos.
Tarpdiscipliniškumas, novatoriški ieškojimai ir aktualių temų analizė būdinga ir šios parodos autoriams. E.Nalevaika bene vienas pirmųjų Lietuvoje eksponavo akvarelę, neapsaugotą stiklu, taip dar ryškiau atskleisdamas šios technikos savybes. Jo kūriniai jau senokai „išėjo“ už tradicinio akvarelės lapo formato ir buvo eksponuoti ne tik tradiciškai pakabinti prie sienos, bet ir horizontaliai, ekspozicijos žiūrovams sudarant galimybę ne tik stebėti, bet ir liesti bei savaip perkurti pristatomą kūrinį. Šioje parodoje pristatomiems akriliniais dažais ant drobės sukurtiems tapybos darbams taip pat būdingas tam tikras „akvareliškas“ potėpis. Kaip sako dailininkas E. Nalevaika, kalbėdamas apie naujausius savo kūrinius, atsisakyti akvarelei būdingų sluoksnių, peršviečiamumo ir liejimo nepavyksta ir kažin ar bepavyks.
  Artūro Rimkevičiaus stiklas – preciziškai skaidrus, jei kaip tik toks yra autoriaus sumanymas. Arba – subtiliai nuspalvintas, rodos, neįmanomais būdais sujungtas su kitomis medžiagomis (metalu, medžiu, silikonu) ir verčiantis dar ne kartą permąstyti savo išankstines nuostatas apie stiklo meno objektus mūsų aplinkoje. Stiklo magija išties unikali: stiklas gali būti matinis ir spindintis, peršviečiamas ir sodrus, kuriantis netikėtas asociacijas, ne tik sukeliantis lengvo ir trapaus (taigi – lengvai dūžtančio), bet ir patikimo bei tvirto aplinkos elemento įspūdį. Autorius nesiekia stebinti žiūrovų nei spalvomis, nei formomis, tačiau kartais netikėti deriniai, tiesa, dažnai sukurti minimaliomis priemonėmis, sukelia maksimaliai reikšmingą poveikį.
   Skaidrumas, peršviečiamumas turbūt daugeliui pirmiausia asocijuojasi su lengvumu, švara, šviesa. Tyras ir skaidrus kūrybinis dailininkų dialogas, pasitelkus menines tapybos ir stiklo plastikos priemones primena snaigių šokį pusnyse, varveklių skambesį, ledo formas ir spalvas. Tačiau tai – ne „šalčio pramonės“ darbai, o įspūdingas tapybos ir stiklo meno meistrų pokalbis parodų salėje. Belieka įsiklausyti ir išgirsti...
 
Jovita Nalevaikienė,
Menotyrininkė, Utenos kraštotyros muziejaus direktorė
 

2021 m. gruodžio 8–2022 m. sausio 15 d. Utenos kraštotyros muziejuje projekto „Keramikos ir muzikos sintezė 2021“ dalyvių darbų paroda

 ker

2021 m. gruodžio 1-2022 m. sausio 29 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje respublikinė keramikos darbų konkursinė paroda

260203670 1123072341764481 7945371144327868796 n Medium

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2021 m. gruodžio 3–2022 m. sausio 15 d. Utenos kraštotyros muziejuje lietuviškų pinigų paroda iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų „Nuo sidabrinio lydinio iki euro“. Parodos pristatymas 2021 m. gruodžio 8 d. 17 val.

2021 12 06 ukm Medium

2021 m. lapkričio 3–gruodžio 11 d. Utenos kraštotyros muziejuje Jolantos Rudokienės (piešiniai) ir Dianos Rudokienės (tapyba) darbų paroda. 2021 m. lapkričio 12 d. 17 val. kviečiame į susitikimą su autorėmis

plakatas duetas 1 Medium 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2021 m. lapkričio 3–27 d. Utenos kraštotyros muziejuje tautodailininkės Vandos Valiušienės keramikos darbų paroda „Drauge su moliu“. Susitikimas su autore 2021 m. lapkričio 11 d. 17 val.

0001 11473614309 20211104 100855 0000 Medium 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos baldų ir interjero istorinis-menotyrinis tyrimas

am1 1 Medium Tiriamasis darbas >>>

2021 m. spalio 5–27 d. Utenos kraštotyros muziejuje Utenos apskrities konkursinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas 2021“

AV2021 Medium

2021 m. spalio 4–28 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje tautodailės paroda, skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 55-čiui

V V 10 28

2021 m. spalio 2 d. Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje

 2021 10 02 patikslinta Medium
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2021 m. rugsėjo 24 d. Utenos kraštotyros muziejuje bendraminčių sueiga-konferencija

konferencija 24 Medium 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kalvių kaimo kryžius

   Mediniai kryžiai pati gausiausia paminklų grupė Lietuvoje. Kryžių puošyba įvairi. Rytų Aukštaitijoje plito gausiai puošti kryžiai su koplytėlėmis, dekoruoti įvairiais simboliais. 
   Kryžiai buvo statomi kaimų ribose ar kaimo pakelėse, sodybose. Jie atliko Dievo apsaugos, globos paskirtį, padėkos ar prašymo aukas ir ilgainiui tapo bendruomenės maldos ir susitikimo vieta. Pagal paprotį prie pašventinto kryžiaus reikėjo sukalbėti trumpą maldelę, vyrai praeidami turėjo nukelti kepurę. Religinių švenčių metu vykdavo pamaldos, giedamos giesmės.
   Utenos kraštotyros muziejuje eksponuojamas gražus, gausiai ornamentuotas Kalvių kaimo (Alantos sen.) kryžius, darytas meistro Vinco Gavėno (1906-1998) iš gretimo Janonių k. (Skiemonių sen.). Kryžius buvo pastatytas 1943 m. kaimo jaunimo iniciatyva. Verčiant kryžių, rasti užkasti kryžiaus statymo dokumentai. Viso trys lapai (33x21 cm ir 14,4x20,4 cm), rašyti ranka, mėlynu rašalu, kuris nuo drėgmės išsiliejęs ir sunkiai įskaitomas, lapų pakraščiai ornamentuoti. Viename lape – testamentas, kitame – aukotojų sąrašas. 1986 m. rugpjūčio 5 d. viesulas kryžių apgadino ir jis buvo atgabentas į muziejų.
   Pagal giminaičio Gintauto Šimonio pasakojimą, Vincas Gavėnas buvęs visų galų meistras. Dirbęs ir iš geležies, ir iš medžio įvairius namų apyvokos daiktus, yra padaręs net kankles, namuose susikonstravęs malūną, kur susimaldavęs miltus. Vincas buvęs ramus, bendraujantis ir aplinkinių mėgstamas žmogus.
   Kalvių kaimo kapinaitėse stovi dar vienas Vinco Gavėno 1940 m. darytas kryžius. Kartu su tėvu padarė ir pastatė kryžių Skiemonyse. Kryžius buvo dailus, aukštas, ornamentuotas, bet pokary stribų sunaikintas.
   Utenos kraštotyros muziejuje saugoma Vinco Gavėno drožta šv. Aloyzo skulptūrėlė iš Želtiškių k. (Skiemonių sen.) kryžiaus. 
   2001 m. UNESCO kryždirbystę pripažino pasauliniu nematerialaus paveldo šedevru.

Nuotraukos iš Utenos kraštotyros muziejaus rinkinių.

Parengė muziejininkė Milda Skaisgirienė

View the embedded image gallery online at:
http://utenosmuziejus.lt/?start=48#sigFreeIdf54e4ab1fc