Vieno eksponato istorija. Lamzdelis
Instrumentą iš šaltekšnio 1967 m. pagamino tautodailininkas Stasys Karanauskas. Lamzdelio vidus išsuktas, ištekintas. Pučiamajame gale įvarytas nuskeltas kamštis, kad susidarytų angelė orui, ir išpjauta keturkampė skylė. Tirliuodami lamzdeliais, piemenys ramino gyvulius, imitavo gamtos garsus, paukščių giesmes. Lamzdelių muzika skambėjo per piemenų pavasario šventę melstuves. (Aukštaitijoje piemenys melstuves, dar vadinamas sambariu, švęsdavo per Sekmines. Kaimams išsiskirsčius į vienkiemius, nustota bendrai ganyti gyvulius, tada išnyko ir pavasariniai sambariai).
Edukacinio užsiėmimo „Lietuvių liaudies instrumentai“ metu muziejuje galima pasigaminti paprastesnį instrumentą – birbynę iš šiaudo arba plunksnos. Atpjauto 70–90 mm ilgio žąsies plunksnos stiebelio vidus išvalomas, plongalyje įpjaunamas 25–30 mm liežuvėlis. Viršuje išdeginamos arba išpjaunamos 1–3 garso skylutės. Šiuos instrumentus daugiausia naudojo vaikai žaidimams, piemenys – pasilinksminti per ilgą ganymo dieną.
Vieno eksponato istorija. Poeto Antano Miškinio eilėraštis Motinai
2003 m. kovo mėn. darbininkai remontavo A. ir M. Miškinių sodybos Juknėnų kaime gyvenamąjį namą. Po priemenės grindimis jie rado medinę dėžutę, kurioje buvo gražiai sulankstyta ir supakuota rankraščių krūvelė. Lapeliai buvo drėgni, sulipę, rašalas išsiliejęs. Darbų vadovas Petras Galiauskas radinį perdavė Utenos kraštotyros muziejui, kartu pridėdamas namo planą su pažymėta dėžutės radimo vieta. Viename iš rankraščių buvo eilėraščio Motinai fragmentas:
Iš ..... aš dabar esu išvytas....
Tu apsireiškei džiaugsmu visa nušvitus.
..........
Kai nuėjo, kai tik pėdsakai paliko.
Širdis geliančiai lyg paukštė man sukliko.
Kur klajoji, kur keliauji, motinėle?
Man dar žėri, man dar skamba akmenėliai.
Ar dar grįši, motinėle, kur tu, kur tu?
Ar pasaulis jau apako ir apkurto?
Taip! Pasaulis jau .... ir apkurtęs, ir apakęs,
Milijonams nekaltų – erškėčių takas.
Nuotraukose – rankraštis su eilėraščio Motinai fragmentu, Miškinių sodyba Juknėnuose, poetas A. Miškinis su savo motina ir gimtojo kaimo žmonėmis.