Naujienos

Utenos kraštotyros muziejaus atvirukų rinkinys „UTENA ANKSČIAU IR DABAR“ – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Utenos miestui

• Spausdinti
• El. paštas

Atvirukų rinkinyje „Utena anksčiau ir dabar“ pateikiami tarpukario Utenos vaizdai iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų, greta – dabartinės tų vietų Andriaus Surgailio nuotraukos. Utenos kraštotyros muziejaus fotografijos rinkinyje yra nemažai nuotraukų su Utenos miesto vaizdais tarpukario metais. Tuo laikotarpiu Utenoje fotografijas darė net keli fotografai, daugiausia įsikūrę Kauno, Utenio gatvėse – L. Dembo, S. Choras, T. Milis, M. Katinaitė. Visi jie savo nuotraukas žymėdavo antspaudėliais. Kai kuriuose nurodomas ir adresas, pvz. „Foto S. Choro. Utena, Kauno g. 33“, „Fotografija M. Katinaitės Utena, Utenio g. 3“. T. Milis savo nuotraukų antroje pusėje žymėjo fotografijų numerius, datas. Miesto vaizdus daugiausia fotografavo L. Dembo. Utenos miestą fotografavo ir J. Skrinskas iš Kauno.

Atvirukų rinkinį galite įsigyti Utenos kraštotyros muziejuje ir padaliniuose.

2018 m. rugsėjo 7 – spalio 10 d. Utenos kraštotyros muziejuje menininkės Rūtos Šipalytės keramikos paroda MIESTAI. KELIAUJANTYS NAMAI (fragmentai)

• Spausdinti
• El. paštas

Ši paroda – tai autorės naujausio projekto „Miestai. Keliaujantys namai“ fragmentų ir ankstesnių kūrinių susijusių šia tema derinys.

Meninio projekto „Miestai. Keliaujantys namai“ temą suponavo  šiuolaikinio pasaulio dinamiškumas, jo poveikis visoms žmogiškosios būties sferoms. Projekte suponavo meninio projekto temą „Miestai. Keliaujantys namai“. Projekte siekiama „žvilgtelėti“ į urbanizacijos bei technologijų bumo įtaką kasdienybei, laiko ir erdvės santykio kaitą, kai informacijos perpildytoje sociokultūrinėje erdvėje geografiniai atstumai netenka reikšmės, o gyvenimas tampa ypač judrus, skatinantis nuolatinę kūrybinės ir gyvenamosios erdvės kaitą. Tokiame kontekste ryškėja klausimas – kur yra tikrieji namai? Savo kompozicijomis svarstau, kiek žmogui svarbu išsiugdyti „vidinių namų“ pajautą, ar dažnai pasaulio pilietis ilgisi „savo namų“.

„Keliaujantys namai“ yra „vidiniai namai“ – tai, ką mes turime omenyje sakydami „esu namie“. Būdama svečiose šalyse kartais pasijuntu netvirtai, reikia laiko prisitaikyti prie naujos realybės. Tuomet man svarbu „grįžti į namus“, aktualizuoti jausmą „esu namie“, išlaikyti savo kultūrinį identitetą, o praturtinus jį naujomis patirtimis neprarasti autentiškumo. Todėl pajauta „esu namie“ keliauja kartu su manimi visur po pasaulį – didžiulius miestus, meno centrus ir pan.

Namas, avilys, buveinė visuomet asocijuojasi su gyvybingumu, jaukumu, saugumu. Tokiame kontekste „namai“ įsikūnija asmenyje, tampa tarsi gyvi ir keliauja mumyse visur ir visada; jie keliauja kitoje žmogaus dimensijoje, kitoje realybėje – žmogaus širdyje. Šios kelionės dovanoja begalę išgyvenimų, asociacijų, kurias perteikiu kompozicijose „Keliaujantys namai“, „Visada su manimi“, „Ten ir čia“, „Ateinu“, Viduje“, „Žydintys“, „Ilgai laukus dar palauk“ ir kitose.

R. Šipalytės nuotr.

2018 m. rugsėjo 7 – spalio 6 d. Rimvydo Kviklio vieno paveikslo „Kunigaikštis Utenis“ paroda

• Spausdinti
• El. paštas

 Narkūnų piliakalniai. Nuotrauka iš Utenos kraštotyros muziejaus fotografijos rinkinio

Utenos miesto įkūrėjas – kai kuriuose senuose mūsų istorijos šaltiniuose minimas kunigaikštis Utenis. Pasak legendų jis supylė   du  Narkūnų piliakalnius, dabar vadinamus Utenio pilimi ir Utenio kapu, su jo vardu siejama ir medinė pilis, stovėjusi prie Utenėlės upelio. Kronikos pateikia ne vieną jo gyvenimo ir kovų su vokiečių riteriais faktą. Patikimi šaltiniai sako, kad kunigaikščio Utenio vardas perimtas iš Utenos miesto pavadinimo ar vietovardžio.

Utenai – 757! Kviečiame pamatyti kunigaikščio Utenio portretą!

Projekto „Šviesioji gyvenimo pusė“ veiklos

• Spausdinti
• El. paštas

SAVANORYSTĖ 

KŪRYBINĖS-TERAPINĖS DIRBTUVĖS „AMATŲ KLUBAS“

BALTI LINKSMI PUODELIAI

Mokytoja savanorė Ramunė Pranckevičiūtė mokė formuoti gaminį iš molio lakšto, piešti bei tapyti ant sukurtos formos, suformuoti puodelį su ąsele, dekoruoti ir glazūruoti. Patyrėme kūrybinį džiaugsmą, o iš sukurtų puodelių gėrėme kvapnią žolelių arbatą!
Veikloje dalyvavo penkios tikslinės negalią turinčių asmenų grupės po 8 žmones.

I dalis

II dalis

III dalis

ETNINIO TAPATUMO ŽENKLAI

Mokytojos savanorės Vaiva Lašienė ir Dalia Urbonienė supažindino su aukštaitiškais raštais, raštų motyvais, spalvomis. Kūrybiniame praktiniame užsiėmime kartu siuvome maišelius, skirtus vaistažolėms laikyti, dekoravome tautiniais ornamentais naudodami tam specialiai pagamintus antspaudus.
Veikloje dalyvavo trys tikslinės negalią turinčių asmenų grupės po 10 žmonių.

VILNOS VĖLIMAS

Savanorė mokytoja - Jolita Juneliūnienė ir savanoris padėjėjas. Susipažinome su vilnos rūšimis, savybėmis, kokybe, pavidalais. Aptarėme populiariausias pasaulyje bei Lietuvoje auginamų avių veisles. Išmokome pasiruošti darbo vietą, išdėlioti vilną ant pasiruošto šablono, drėkinti muiluotu vandeniu, formuoti gaminį pagal šablono kontūrus. Perkelti gaminį ant kurpalio ar formos, toliau formuoti mediniu kočėlu, kol kurpalis tvirtai laikosi veltame gaminyje. Galutinis veltinio gaminių užbaigimas: plovimas, džiovinimas, priežiūra. Dirbome su natūraliomis priemonėmis – vilna, savo rankomis nusivėlę gaminius galėsime nešioti, dėvėti ar net avėti. Vilnos vėlimas ne tik širdžiai mielas, bet ir atpalaiduojantis užsiėmimas.

RAKU KERAMIKA

Mokytoja savanorė Ramūnė Pranckevičiūtė mokė lipdyti keramikinius dubenėlius, lėkšteles, pialas. Naudodami unikalią raku degimo technologiją, susipažinome su senąją redukcijos technika, kai molis pradeda švytėti ir čia pat glazūros pakeičia spalvas.
Veikloje dalyvavo penkios tikslinės negalią turinčių asmenų grupės po 8 žmones.

KARPINIAI

Mokytoja savanorė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė supažindino su karpinių istorija, lietuvių karpinių ypatybėmis, liaudiškos ornamentikos specifika, kūrimo priemonėmis bei įrankiais. Mokėmės įvairių popieriaus karpinių kūrimo technikų, priklijavimo ir tinkamo įrėminimo, karpinių pritaikymo.
Veikloje dalyvavo trys tikslinės negalią turinčių asmenų grupės po 10 žmonių.

ŽOLININKYSTĖ

Mokytojos savanorės Aleksandra Stasytienė ir Gražina Grašienė supažindino su žolininkystės tradicijomis Lietuvoje bei žolynų nauda žmogaus sveikatai. Susipažinsome su vaistingaisiais augalais ir nuodingais žolynais. Organizavome pažintinę žolynų rinkimo kelionę į Tauragnų sen., Utenos r. Mokysės atpažinti žolynus, rinkome pumpurus, žiedus, žievę, lapus, šaknis. Ruošėme vaistažoles džiovinimui, laikymui. Susitikome arbatos gėrimo praktiniame užsiėmime.
Veikloje dalyvavo dvi tikslinės negalią turinčių asmenų grupės po 10 žmonių.

KULINARINIS PAVELDAS

Mokytojos savanorės Ramunė Pranckevičiūtė ir Dalia Urbonienė supažindino su kulinarinio paveldo – meduolių atsiradimo istorija. Pagal receptūrą ruošėme tešlą meduoliams. Pasirinkę unikalias medines formeles, formavome meduolius, juos kepėme bei ragavome..
Veikloje dalyvavo penkios tikslinės negalią turinčių asmenų grupės po 8 žmones.

AUDIMAS

Mokytojos savanorės Vaiva Lašienė ir Dalia Urbonienė supažindino su audimo tradicija Lietuvoje, pagrindiniais audimo principais bei būdais, audeklo apmetimu ir nyčių darymu, audeklo įvėrimu į skietą ir įrietimu į stakles. Susipažinome su vertikaliuoju ir horizontaliuoju audimu, audinių raštais. Norintieji išbandė keturnytį audimą.
Veikloje dalyvavo šešios tikslinės negalią turinčių asmenų grupės po 3-4 žmones.

MEŽDIO RAIŽINIAI 

Mokytojos savanorės Adelė Bražėnaitė ir Dalia Urbonienė supažindino su tradicine lietuvių liaudies grafika - medžio raižiniais, šio meno istorija, kūrėjais, atlikimo technika. Išmokome norimą piešinį perkelti ant paruoštos medinės lentelės, jį išraižyti specialiais įrankiais, lentelę padengti dažais ir gauti norimą antspaudą. Prisilietėme prie lietuvių liaudies meno kūrimo technikos.
Veikloje dalyvavo penkios tikslinės negalią turinčių asmenų grupės po 5 žmones.

AUKŠAITIŠKOS PRIEVERPSTĖS

Mokytojai savanoriai Albinas Šileika ir Dalia Urbonienė supažinsino su prieverpstės ir verpstės paskirtimi ir pritaikymu šiandien. Mokėmėe ornamento komponavimo bei proporcijų sudarymo principų. Kurėme savo ornamentą ant medžio lentelės, kurį išpjaustėme ir suteikėme lentelei prieverpstės formą.
Veikloje dalyvavo keturios tikslinės negalią turinčių asmenų grupės po 5 žmones.

KULTŪRINIS-PAŽINTINIS-PATYRIMINIS VEIKLUMAS

PROJEKTO „ŠVIESIOJI GYVENIMO PUSĖ“ įvadinis renginys