2018 m. spalio 9 - lapkričio 3 d. kraštiečio, šviesios atminties dailininko Leopoldo Surgailio tapybos ir piešinių paroda Utenos kraštotyros muziejuje. Parodos pristatymas spalio 11 d. 16 val.
Leopoldas Surgailis (1928–2016) – moderniosios lietuvų tapybos klasikas. Kartu su dailininkais Antanu Gudaičiu, Jonu Švažu, Vincu Kisarausku ir kitais septintajame XX a. dešimtmetyje jis atnaujino lietuvių tapybą, atnešė į ją ekspresiją, dekoratyvumą, ryškias spalvas. Pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis buvo lietuvių liaudies menas. Iš medinės liaudies skulptūros sėmėsi šventųjų siužetų („Archangelis Mykolas”, „Šv. Jurgis”, „Rūpintojėlis” ir kt.), jos primityvo stilistika pastūmėjo prie individualaus braižo sukūrimo. Surgailio darbus neklystamai atpažįstame iš drąsios figūrų deformacijos, groteskinės ekspresijos, savito kolorito. Jis nutapė peizažų, artimųjų, draugų portretų, užvis labiau mėgo daugiafigūrę kompoziciją „Užgavėnės” su tradicinių folkloro personažų eisena. Surgailio kūryboje mažai siužetų, pagrindinis dėmesys sutelktas į stiprios, gaivališkos raiškos paieškas, dekoratyvumą.
Leopoldas Surgailis gimė ir užaugo Utenoje. Turėjo puikų baritono balsą, tad baigęs gimnaziją negalėjo apsispręsti, ką rinktis – dailę ar solinį dainavimą, nuo 1945 m. lygiagrečiai studijavo tapybą Valstybiniame dailės institute ir vokalą LSSR konservatorijoje. Dailė laimėjo, 1952 m. Surgailis baigė Dailės institutą. 1960–2008 m. su pertrauka dėstė Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija), buvo Tapybos katedros profesorius. Surengė asmeninių parodų Vilniuje, Kaune, Utenoje, Berlyne, dalyvavo respublikinėse, „Grupės 24” parodose Vilniuje, Paryžiuje, Ture, Stokholme, Rygoje ir kt. Surgailio kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Ludwigo muziejus Kiolne (Vokietija), Ščecino dailės muziejus (Lenkija), Valstybinė Tretjakovo galerija Maskvoje, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Skaityti daugiau...
