Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir meno centras

• Spausdinti
• El. paštas

Smulkiau

Kategorija: Padaliniai

Lankymas tik pagal išankstinę registraciją.

Visa informacija apie apgyvendinimo paslaugą mob. +370 671 90 278

El. paštas – Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

 

„Ežerų kraštas”

Meno centras – erdvė, kurioje visi gali nevaržomai pasinerti į kūrybos procesą, rankų šiluma šildyti molį ir paversti jį „kūnu“. Čia laukiami įvairaus amžiaus lankytojai. Antrame pastato aukšte įkurtos gyvenamosios patalpos suteikia galimybę ilgam likti gamtos ir meno apsuptyje.

      Įgyvendinus 2007-2013 m. Latvijos - Lietuvos bendradarbiavimo per sieną projektus LLIII-165 „Kūrybinių industrijų plėtra Latvijos-Lietuvos per sieną regione" ir „V. Valiusio keramikos muziejaus ir Meno centro infrastruktūros plėtra" Nr. LEADER-12-UTENA-03-012, Leliūnuose, šalia atnaujinto Utenos kraštotyros muziejaus padalinio Vytauto Valiušio keramikos muziejaus įkurtas Meno centras. Meno centre sudarytos sąlygos Lietuvos, užsienio kultūros ir meno kūrėjams, suteikiant gyvenamąjį ir kūrybinį plotą užsiimti kūryba, susipažinti su vietos kultūriniu gyvenimu, bendradarbiauti su kitais kultūros ir meno kūrėjais bei vietos bendruomene.Čia rengiamos edukacinės programos moksleiviams ir suaugusiesiems, organizuojami kultūros ir švietimo renginiai įgyvendinami kultūrinio bendradarbiavimo projektai, rengamos nuolatinės bei laikinos ekspozicijos ir parodos.

Meno centre teikiamos apgyvendinimo paslaugos:

Kaina>>>

Daugiau informacijos telefonu 8 612 00 980

 

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

Tradicinių amatų centras „Svirnas“

• Spausdinti
• El. paštas

Smulkiau

Kategorija: Padaliniai

Darbo laikas: pirmadieniais–ketvirtadieniais 8–17 val., penktadieniais 8–15.45 val. 
Pietų pertrauka 12–12.45 val. Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: K. Ladygos g. 18A, LT-28239 Utena
Kontaktai: tel. (8 685) 76 092, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 
Utenos kraštotyros muziejaus padalinio Tradicinių amatų centro „Svirnas“  vadovė – Dalia Urbonienė
el. paštas – Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Teikiamų paslaugų kainos >>>

Facebook paskyra

 

„Ežerų kraštas” nuotr.

Aukštaitijos krašte niekada netrūko žmonių, sugebančių ir norinčių kurti. Viename iš buvusio Utenos dvaro komplekso pastatų 2013 metų vasarą veiklą pradėjo ir 2016 m. sėkmingiausiai dirbančiu įvertintas tradicinių amatų centras „Svirnas“. Edukacinių užsiėmimų metu sertifikuoti meistrai moko savo amato: karpinių karpymo, kiaušinių marginimo, vytelių pynimo, mezgimo, vaistinės žolininkystės, audimo, juostų pynimo ir rišimo bei vilnos dirbinių gamybos subtilybių.

 

• Tradicinių amatų centro „Svirnas" naujienos
• Tradicinių amatų meistrai Utenoje
• Tradiciniai amatininkai
• Sertifikuoti tautinio paveldo produktai
• Sertifikuotos tradicinių amatų mokymo programos
• Edukacinė Tradicinių amatų centro „Svirnas" veikla
• Projektai
• Apie mus rašo

Tradicinių amatų centro „Svirnas“ veikla

-Vienija Utenos krašto sertifikuotus tradicinių amatų meistrus;
-Unifies certified traditional craftsmen of Utena region;
-Tyrinėja, populiarina tautinį paveldą ir etninės kultūros tradicijas;
-Explores and promotes cultural heritage and traditions of ethnic culture;
-Vykdo kultūrinę, edukacinę veiklą;
-Pursues cultural and educational activities;
-Savišvietos ir pažinimo tikslais kviečia bendrauti ir bendradarbiauti;
-Motivates communication and collaboration.

Tradicinių amatų centras „Svirnas“ (toliau – Centras) įkurtas 2013 metais finansuojant Lietuvos žemės ūkio ministerijos, kaimo plėtros programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ pagal veiklą „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“. Centras įsikūręs Utenos mieste (K. Ladygos g. 18A), strategiškai patogioje miesto dalyje, kas leidžia užtikrinti aktyvų žmonių dalyvavimą centro organizuojamose veiklose. Nuo centro atidarymo dienos jam vadovauja Utenos kraštotyros muziejaus padalinio Tradicinių amatų centro „Svirnas“ vadovė Dalia Urbonienė.

Centro veiklos tikslas yra išsaugoti Utenos krašto etninės kultūros paveldą, skatinti amatų tęstinumą ir plėtrą, telkti Utenos savivaldybės teritorijoje gyvenančius amatininkus, būti patraukliu kūrybine veikla užsiimantiems visų amžiaus grupių lankytojams bei tapti kultūros ir paveldo pažinimo vieta.  Centras veiklą nukreipė į tautinio paveldo produktų išsaugojimą, tradicinių amatų mokymą, amatų demonstravimą, populiarinimą, kūrimą ir realizavimą, telkiame tautodailininkų bendruomenę gauti tautinio paveldo produkto sertifikatus bei padedame parengti mokymų programas. Įtraukdami tradicinius amatininkus, sukūrėme jaukią aplinką, kurioje vyksta įvairi kultūrinė-edukacinė veikla vietos ir regiono bendruomenėms. Dirbame lokaliai, bet mąstome globaliai. Telkiame tradicinių amatų meistrus bendrai kūrybinei veiklai, patirties perdavimui, veiklos sklaidai. Įvairiomis patraukliomis formomis atskleidžiant regiono savitumą per tradicinį liaudies meną, siekėme pristatyti Aukštaitijos regiono liaudies meistrų sėkmės istorijas, norėdami keisti visuomenėje susiformavusią nuomonę, kad liaudies meistro veikla tai tik laisvalaikio praleidimas – skleidžiame žinią, jog tai užsiėmimas, suteikiantis ne tik  materialinę gerovę, bet ir garbingą statusą visuomenėje.

MOKYMAI

Centras turtingas ne tik materialine baze. Išskirtinumą suteikia čia dirbantys ypatingi žmonės, savo amato žinovai, įvertinti bei pripažinti respublikinėse bei regioninėse parodose-konkursuose, vedantys mokymus tradicinių amatų centre „Svirnas“. Entuziazmą keičia nuoseklus, sisteminis profesionalus darbas, siekiant aprėpti krašto etninę kultūrą ir jos įvairovę. Centras tapo gyvas! Po mokymų išeinantys žmonės atrodo pakylėti, linksmai nusiteikę. Į mūsų gretas gražiai įsilieja jauni, amatą išmanantys meistrai. Lankytojus traukia pozityvūs, geranoriški, motyvuojantys mokytojai. Centro širdis – tautodailininkai-meno kūrėjai, sertifikuotų tautinio paveldo produktų meistrai: Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, Aleksandra Stasytienė, Julija Stankevičienė, Jolita Juneliūnienė, Jolita Levčenkienė, Albinas Šileika, Vytautas Šemelis, Vytautas Valiušis, kurie dalinasi meistrystės paslaptimis su drąsiais, žingeidžiais, ieškančiais. Tradiciniai amatininkai: Anelė Araminienė, Rita Raslanienė, Danutė Kiškienė, Elena Kiškienė, Daiva Seibutienė, Genutė Adiklienė, Adelė Bražėnaitė, Eglūnas Židonis.
Smagu stebėti, kaip žmonės mokymų metu sugeba pasinerti į veiklą, užsimiršti. Manyčiau, suteikiame galimybę ne tik išmokti amato, bet, svarbiausia, pabūti su savimi.

PARODOS

Mums svarbu profesionaliai pristatyti tradicinių amatininkų-meistrų ir jų mokinių-pameistrių kūrybą. Stengėmės, kad lankytojui būtų įdomiau, patraukliau ne tik pamatyti eksponuojamą rankų darbo kūrinį, bet ir nors akies krašteliu išvysti gamybos procesą ar net gi išbandyti tai pasigaminti.

RENGINIAI IR SUSITIKIMAI

Susitikimų metu  pristatoma Centro veikla, sertifikuoti amatininkai ir gaminiai. Diskutuojama apie 2007 metais Lietuvos Respublikos seimo patvirtintą Tautinio paveldo produktų įstatymą, bendradarbiavimo perspektyvas. Organizuojami knygų pristatymai.

Siūlomos ekskursijos:

Apžvalginė ekskursija „Tradiciniai amatai Utenos rajone“ (skirta įvairaus amžiaus grupėms, trukmė 60 min. 1 val.)

Siūlomi edukaciniai užsiėmimai:

Edukacinis užsiėmimas „Popieriaus karpiniai“ (skirta įvairaus amžiaus grupėms, trukmė 90 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Margučių marginimas“ (skirta įvairaus amžiaus grupėms, trukmė 90 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Žolininkystė ir jos produktai“ (skirta įvairaus amžiaus grupėms, trukmė 60 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Vytelių pintinės“ (skirta suaugusiems, trukmė 5 užsiėmimai po 60 min.);

Edukacinis užsiėmimas „Škaplieriaus audimas“ (skirta vaikams ir suaugusiems, trukmė teorija 60 min, praktika 3-9 užsiėmimai po 60 min.);

Edukaciniai užsiėmimai „Prieverpstės“ (skirta vaikams ir suaugusiems, trukmė 120 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Klumpių gamyba“ (skirta vaikams ir suaugusiems, trukmė 60 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Vilnos vėlimas“ (skirta vaikams ir suaugusiems, trukmė 5 užsiėmimai po 60 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Švilpynės iš molio“ (skirta vaikams ir suaugusiems, trukmė 120 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Tradicinė liaudies grafika: medžio raižiniai“ (skirta vaikams ir suaugusiems, trukmė 2 užsiėmimai po 60 min.)

Edukacinis užsiėmimas „Šiaudinių sodų rišimas“ (skirta vaikams ir suaugusiems, trukmė 90 min),

Edukacinis užsiėmimas „Vytinių juostų vijimas“ (skirta  suaugusiems, trukmė 180 min,),

Edukacinis užsiėmimas „Pintinių juostų pynimas“ (skirta suaugusiems, trukmė 180 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Žaislininkystė“ (skirta vaikams ir suaugusiems, trukmė 90 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Šventiniai meduoliai Utenai“ (skirta vaikams ir suaugusiems, trukmė 90 min).

Tradiciniai renginiai:

Amatų pristatymas ir demonstravimas Utenos miesto šventės metu.

D. Urbonienės informacija ir nuotraukos

• 
• 
• 
•  

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

• Spausdinti
• El. paštas

Smulkiau

Kategorija: Padaliniai

Darbo laikas:  antradieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–17 val. 
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Topolių g. 7 Leliūnai, Utenos r.
Kontaktai: tel. 8 686 22 807, el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.                   
GPS: 55.475528, 25.392788
Utenos kraštotyros muziejaus padalinio V. Valiušio keramikos muziejaus muziejininkas – Vytautas Valiušis
el. paštas – Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Utenos kraštotyros muziejaus padalinio V. Valiušio keramikos muziejaus prižiūrėtoja – Vanda Valiušienė

Teikiamų paslaugų kainos >>>

Facebook paskyra  

„Ežerų kraštas” nuotr.  

Vytauto Valiušio noras viskuo dalytis įkvėpė ir paskatino kaupti senąją keramiką, steigti vienintelį Lietuvoje tokios apimties keramikos muziejų, kad visi galėtų žavėtis išlikusiais turtais, sekti tradicijomis, jomis didžiuotis. „Kaimo muziejus turi būti geresnis už miesto, dėl to, kad žmonės čia atvažiuotų“, – teigia V. Valiušis. Šis muziejus būtent toks! Kviečiame apsilankyti ir įsitikinti tuo patiems.

     Visa širdimi mylėdamas molį, Vytautas Valiušis kiekvienam iš jo pagamintam daiktui jaučia artumą ir norą prie jo prisiliesti, pajusti kiekvienus jo gyvavimo metus, dėl to ir pradėjo rinkti keramikos dirbinius. Senesnius ir įdomesnius molinius daiktus ar bent jau jų fragmentus vežėsi iš sąvartyno, ieškojo jų visur – kiemuose, pas senas močiutes, sodybose. Domėjosi ir skaitė literatūrą apie senovinius puodus visoje Lietuvoje. V. Valiušio noras viskuo dalytis su kitais įkvėpė ir paskatino kaupti senąją keramiką ir steigti muziejų, kad visi galėtų žavėtis išlikusiais turtais, sekti savo tautos tradicijomis, didžiuotis, kad yra puoselėtojai. 2001 metais V. Valiušis įkūrė vienintelį Lietuvoje tokios apimties keramikos muziejų ir savo lėšomis parengė unikalią ekspoziciją. Surinktą daugiau kaip 3000 eksponatų kolekciją neatlygintinai padovanojo Utenos kraštotyros muziejui, taip gimė Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Vytauto Valiušio keramikos muziejus, Topolių g. 7, Leliūnai, Utenos r.
     Muziejuje eksponuojama daugybė tradicinės taikomosios keramikos dirbinių: puodų, puodynių, puodelių, ąsočių, palivonų, lekų, lauknešėlių, terlių, aguontrynių, didelių dubenų ir dubenėlių, vazų, žvakidžių, indų grietinei atskirti ir kitų įvairiausių formų bei įvairiausios paskirties molinių dirbinių, nužiestų kitados ir šiandien. Jie surinkti iš skirtingų Lietuvos vietovių, atspindi ir amato raidą, ir meistrų talentus. Lieknas, ištįsęs – aukštaitiškas ąsotis, žemaitiškas – pilvotesnis, suvalkietiškas – su rumbu prie dugnelio. Galima numanyti kai kuriuos puodus skaičiuojant ir antrą šimtą metų. Yra muziejuje ir dekoratyvinės keramikos dirbinių: molinių švilpynių – labai vaikų laukiamo „kermošavo“; taip pat skulptūrėlių, gamintų pokario metais Dailės kombinate. Kita dalis ekspozicijos – autoriniai keramikos darbai. Joje ir V. Valiušio žiesti keli šimtai puodų, vazų, vazelių, žvakidžių atrodo įspūdingai ir natūraliai įsirašo į istoriją kaip gyvybinga tradicijos tąsa. Ekspoziciją pagyvina paveikslai ir medžio drožiniai puodžiaus darbų tema. Čia galima išvysti net patį Dievą, lipdantį puodą. Šie kūriniai dovanoti tautodailininkų. Labai savitas, ne tradiciškai muziejinis yra pačių keramikos dirbinių išeksponavimas. Prie keramikos dirbinių tinka ir kitos rūšies etnografiniai eksponatai. O ypač dėmesį patraukia piestų rinkinys – jų formos archajiškos ir monumentalios.
      Reikia pamatyti – išties įspūdinga kolekcija! Apie puodžiaus amatą, keramikos ekspoziciją muziejaus lankytojams Lietuvos puodžių karalius V. Valiušis gali kalbėti valandų valandas: ir poetiškai, ir įkvėptai, ir su jumoru. Muziejuje vykdoma aktyvi kultūrinė, edukacinė, leidybinė, pažintinė veikla, įgyvendinami projektai. 2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kūrybinio turizmo plėtra kuriant keramikos meno centrus Utenoje ir Daugpilyje“ lėšomis renovuotas muziejus, atnaujinta muziejaus ekspozicija, įrengta parodų ir konferencijų salė, mokomosios klasės su visa reikiama įranga.
     Vytauto Valiušio nuostata tvirta – „Kaimo muziejus turi būti geresnis už miesto, dėl to, kad žmonės čia atvažiuotų. Niekas čia nevažiuos, jei muziejus bus toks pats kaip ir visi kiti...“ Todėl edukacinėje klasėje skamba muzika, atokvėpio valandėlę geriama arbata. Šis kultūros židinys yra vienas iš populiariausių keramikos mėgėjų traukos centrų.

Utenos kraštotyros muziejaus padalinio Vytauto Valiušio keramikos muziejaus ekspozicija:

1. Kas yra keramika?
Ekspozicija apie keramikos specifiką, medžiagas, įrankius, degimo krosnis. Taip pat trumpai apžvelgiama keramikos istorija.

• 
• 
• 
•  

2. Ne tik puodynės...
Eksponuojami indai stalo serviravimui, namų puošimui, švilpynės.
Kaip atskira dalis išskiriamos švilpynės.

• 
• 
• 
•  

3. Kam naudojami indai?
Indai sugrupuoti pagal paskirtį, atskleidžiant jų formos, funkcijos ir estetikos dermę. Atkreipiamas dėmesys į regioninius Lietuvos keramikos skirtumus.

• 
• 
• 
•  

4. „Kermošius“.

• 
• 
• 
•  

5. Tradicinė Vytauto Valiušio keramika.

• 
• 
• 
•  

6. Modernioji Vytauto Valiušio keramika.

• 
• 
• 
•  

Tauragnų krašto muziejus

• Spausdinti
• El. paštas

Smulkiau

Kategorija: Padaliniai

Darbo laikas: antradieniais–šeštadieniais 10–16 val. 

Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.

Adresas: A. Musteikio g. 29, Tauragnai, Utenos r.
Kontaktai: 8 674 44 505,  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Facebook paskyra 

„Ežerų kraštas” nuotr.

Tauragnai savo istoriją rašo nuo 1255 m., turi giliausią ežerą Lietuvoje, puikius žmones, savo Žiniuonę ir sriubą iš Patvorio karalienės. Visa tai ir dar daugiau – Tauragnų krašto muziejuje.

1959 metų rudenį Tauragnuose buvo pastatyti kultūros namai. Prie to daug prisidėjo kraštietis poetas Teofilis Tilvytis. Vietos naujajame pastate buvo užtektinai, tad 1960 metų kovo 27 dieną buvo atidaryta dailės galerija. Deja, netrukus paaiškėjo, kad parodas saugoti, prižiūrėti ir keisti nėra taip paprasta. Plačiai išreklamuotą galeriją teko uždaryti.
1969 metais mirė Teofilis Tilvytis. Utenos rajono valdžia sumanė įamžinti jo atminimą. 1971 metų kovo 27 dieną Tauragnų kultūros namuose buvo atidarytas Utenos kraštotyros muziejaus filialas - Teofilio Tilvyčio memorialinis muziejus. Jam buvo skirtas antrame aukšte esantis vestibiulis ir pora kambarių bei kambarėlis ekspozicijos prižiūrėtojui. Ekspoziciją suprojektavo architektas Julius Masalskis.
Vestibiulyje įrengti spalvoti diapozityvai su T. Tilvyčio gimtinės ir Tauragnų apylinkių vaizdais buvo tarsi įžanga į ekspoziciją. Dauguma eksponatų buvo gauta iš poeto našlės Stasės Tilvytienės bei jo sūnų Ryčio ir Valentino. Kuriamam muziejui jie perleido poeto rašomąjį stalą, lovą, spintą, fotelį, rašomąją mašinėlę, smuiką, daugybę suvenyrų, dovanų, rankraščių, knygų ir kitų eksponatų. Ekspoziciją daugelį metų prižiūrėjo aktyvi saviveiklininkė ir tautodailininkė Genovaitė Babrauskienė. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, muziejaus ekspozicija ir pati poeto kūryba, šlovinusi sovietinę santvarką, pradėjo atrodyti kaip okupacinio laikotarpio reliktas. Pasitarus su vietiniais gyventojais, buvo nutarta T. Tilvyčio muziejų pertvarkyti į Tauragnų krašto muziejų. Trūkstant lėšų, buvo įrengta laikina ekspozicija, kuri buvo iki 2000 metų rudens.
Gavus šiek tiek lėšų, su architekto Vytauto Zarankos pagalba 2001 metų sausio mėnesį buvo įrengta nauja ekspozicija. Siekiant pritraukti daugiau lankytojų ir pagyvinti muziejaus veiklą, viena ekspozicijos salė buvo paskirta keičiamoms parodoms, o kita - svarbiausiems šio krašto įvykiams ir įžymiausiems žmonėms. Palikti T.Tilvyčio baldai ir šiaip kai kurie daiktai, kurie padeda geriau pažinti to meto gyvenimą.Naujoji ekspozicija prasideda etnografine Jono Šinkūno sodyba (Varniškių k.) ir 1909 metais nufotografuotu Šeduikių kaimo artoju Antanu Puodžiuku su jaučių jungu. Gretimame stende matome žymiausią rytų Lietuvos knygnešį Matą Balčiūną - Medinį (g. 1855 metais) iš Taurapilio kaimo.
Kad Tauragnai senas ir garbingas miestelis, rodo 1261 metų karaliaus Mindaugo raštas, kuriuo sėlių žemę (joje buvo ir Tauragnai) dovanojo Livonijos ordinui. Hermano iš Vartbergės kronika dar mini Livonijos ordino žygius į Tauragnų apylinkes 1373 ir 1375 metais. 1387 metais Tauragnuose (greičiausiai Taurapilyje) buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, o šių apylinkių žemės su žmonėmis priskirtos Vilniaus vyskupui.
Tauragnuose Vygando Puodžiuko surastas lobis rodo, kad ir XVII amžiuje gyvenimas buvo neramus. Monetos ir du žagrės noragėliai buvo paslėpti 1655 m. į Lietuvą įsiveržus rusams.
XVIII a. pradžios inventoriai rodo, kad tuo metu, nei Sirvydžiuose, nei Stapšėnuose, nei kituose Tauragnų apylinkių kaimuose rusų dar nebuvo. XVIII a. pabaigoje Sirvydžiuose jau atsiradusios kelios rusų šeimos, o Stapšėnuose dar nėra.
Garsių žmonių būta XX a. pradžioje Tauragnų apylinkėse. Lietuvišką sąmonę budino kunigas ir poetas Jurgis Tilvytis - Žalvarnis (1880 - 1931). Ypač jis rūpinosi švietimu, chorų organizavimu. Daug prie šios veiklos prisidėjo kunigas ir poetas Juozas Šnapštys - Margalis (1877 - 1921). Politinėje veikloje aktyviausiai reiškėsi Antanas Gineitis (1860 - 1936). Jis dalyvavo 1905 metų Vilniaus konferencijoje, kai buvo reikalaujama Lietuvai autonomijos. Dalyvavo A.Gineitis ir 1917 metų konferencijoje, kai buvo pareikalauta nepriklausomybės.
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, miestelis tvarkėsi, plėtėsi švietimo tinklas. Stiprėjo pavasarininkų, šaulių, jaunųjų ūkininkų ir kitų organizacijų veikla.
Nepriklausomybės metais brendo labai savita gaidiškio Pulgio Andriušio (1907 - 1970) kūryba, sunkte persunkta begaline meile savo tėvynei. Net atsidūręs kengūrų žemėje, Pulgis Andriušis kvėpavo tėviškės oru, sirgte sirgo tėvynės ilgesiu.Daug žymių žmonių išaugino Tauragnų žemė. Kas Lietuvoje nežino žiniuonės ir žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės (1920 - 1996), dailininkų Leono ir Lino Katinų, keramikės Eleonoros Aukštaitės - Marčiulionienės (JAV), rašytojos Emos Mikulėnaitės, medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Antano Svikliaus, kalbininkų Bonifaco Stundžios, Kazio Gaivenio (1934 - 2006), aktoriaus Algirdo Grašio („Bračo“), selekcininko Antano Ryliškio ir daugelio kitų, kurie dirba ne tik šiam kraštui bet ir visai Lietuvai. Daugiausia vietos ekspozicijai teko Teofiliui Tilvyčiui.
Muziejaus ekspozicija primena ir baisiuosius 1940 metus. Kai artėjo sovietų invazija, tik krašto apsaugos ministras, iš Stučių kaimo kilęs Kazys Musteikis (1894 - 1977) ir švietimo ministras K.Jokantas parėmė prezidento A. Smetonos siūlymą pasipriešinti okupantui ginklu. Deja, dauguma ministrų tam nepritarė ir Lietuva be pasipriešinimo buvo aneksuota.
1941 metais, dar neprasidėjus sovietų ir vokiečių karui, dešimtys tauragiškių pateko į lagerius arba buvo ištremti į Sibirą. Tokia dalia ištiko pedagogo Prano Gineičio, pašto tarnautojo Vlado Vaitulevičiaus, Laurinavičių šeimas. Į lagerius pateko mokytojas Jonas Mikšys, Juozas Stundžia ir daugybė kitų. Net bėgdami nuo artėjančių vokiečių, raudonarmiečiai Tauragnų apylinkėse išžudė daugiau kaip dvidešimt niekuo nekaltų gyventojų.
1944 metų liepos 10 dieną, po kruvinų mūšių Duobulės, Lukošiūnų, Sirvydžių apylinkėse, labai nukentėję, apdegę Tauragnai vėl pateko į sovietų valdžią. Ilgai ir atkakliai šių apylinkių vyrai gynė savo teisę į laisvę. Pateiktas Tauragnų apylinkėse žuvusių partizanų sąrašas kalba apie laisvės kainą.
Ginkluotas tautos pasipriešinimas, užtrukęs daugiau kaip dešimt metų buvo palaužtas, bet viltis atgauti laisvę liko gyva. Ji įsiplieskė kaip Lietuvos atgimimo Sąjūdis ir vėl sugrąžino prieš penkiasdešimt metų prarastą laisvę. Ir ši kova pareikalavo aukų: gindamas Lietuvos sienas, 1991 07 31 žuvo tauragniškis Antanas Musteikis. Jis po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu.

A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba

• Spausdinti
• El. paštas

Smulkiau

Kategorija: Padaliniai

Darbo laikas: antradieniais–šeštadienis 8–16 val.
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
Adresas: Žaliaduonių g. 8, Juknėnų kaimas Utenos r.
Kontaktai: tel. 8 611 42 148, el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 
Utenos kraštotyros muziejaus A. ir M. Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos muziejininkė – Rimanta Gaidienė

Teikiamų paslaugų kainos >>>

Facebook paskyra 

„Ežerų kraštas” nuotr.

Juknėnų kaime gimė poetas Antanas Miškinis ir jo brolis literatūrologas, vertėjas Motiejus. Gimtoji Miškinių sodyba tapo Utenos kraštotyros muziejaus padaliniu – A. ir M. Miškinių literatūrine-etnografine sodyba. Lankytojai paprastai neskuba išvažiuoti iš Juknėnų, nes čia randa įdomias edukacijas, gražią sodybos aplinką, galimybę bendrauti ar tiesiog būti ramybėje ir tyloje.

1914 metais gatvinį Juknėnų kaimą skirstant į vienkiemius, Miškinių šeimai buvo atmatuota 24 hektarai žemės toliau nuo kaimo. Čia buvo perkeltas ir gimtasis namas, tačiau kūrimasis užtruko ir sodyba baigta statyti apie 1929 m.
2000 m. bendru brolių Miškinių vaikų (Antano dukters J.Garjonienės, Vinco dukters J.Maksimavičienės ir sūnaus V.Miškinio) sprendimu sodyba buvo padovanota Utenos rajono savivaldybei. Nuo 2005 metų sodyba yra Utenos kraštotyros muziejaus filialas.
Gyvenamajame name eksponuojamos Miškinių šeimos nuotraukos, knygos, buities daiktai, baldai. Klėtyje, restauruotoje, 2004 metais, viename gale įrengta memorialinė Antano ir Motiejaus Miškinių ekspozicija. Yra jų nuotraukų, dokumentų kopijų, daiktų. Kitame gale 2006 m. birželio 27 atidaryta edukacinė klasė. Parengtos edukacinės programos: „Žmogiškumo pamokos A.Miškinio „Žaliaduonių gegužėje“, „A.Miškinio tremties poezija“, „A.Miškinis - vienas ryškiausių lietuvių poetų neoromantikų“, „M.Miškinis - universalaus talento žmogus: pedagogas, vadovėlių autorius, vertėjas“.
Restauruotame tvarte yra kambarėlis, kuriame M.Miškinis Pirmojo pasaulinio karo metais mokė aplinkinių kaimų jaunimą. Tvarte vyksta koncertai, poezijos vakarai, knygų pristatymai.
Sodybos kiemą puošia trys stogastulpiai. Pirmąjį 1976 metais M.Miškiniui pastatė Raseinių gimnazijos mokiniai. Antrasis, pastatytas 1986 m., skirtas A.Miškiniui. Jo autorius - tautodailininkas Stasys Karanauskas. Trečiasis stogastulpis pastatytas kaip padėkos ženklas visai Miškinių šeimai už padovanotą sodybą. Jo autorius tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
A. ir M. Miškinių literatūrinėje - etnografinėje sodyboje gausu renginių. Čia organizuojama A.Miškinio literatūrinės premijos įteikimo šventė, Žiemos skaitymai, Poezijos pavasarėliai, rodomi spektakliai, pristatomos naujai išleistos knygos. Sodybos erdves savo renginiams renkasi Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka, Juknėnų bendruomenė, Utenos neįgaliųjų draugija, Utenos ir kaimyninių rajonų mokyklos bei pedagogai.

Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba kaupia ir saugo, patraukliai perteikia visuomenei su brolių Miškinių asmenybėmis, gyvenimu, kūryba ir kultūrine veikla susijusias dvasines ir materialines vertybes, bendradarbiauja su giminingais šalies muziejais, kultūros įstaigomis, rengia ekskursijas po sodybą, kviečia į edukacinius užsiėmimus, organizuoja su muziejaus veikla susijusius renginius.

Siūlomos ekskursijos:

Apžvalginės ekskursijos: 

„Kaip seniau Aukštaitijoj gyveno žmonės“ (skirta 5–8 klasių mokiniams, trukmė 45 min.),

„Brolių Miškinių gyvenimas ir veikla“ (skirta suaugusiems ir 9–12 klasių mokiniams, trukmė 60 min.).

Teminė ekskursija – „Sušvinta...man namai mielieji“ (A. Miškinis) (skirta suaugusiems ir 9–12 klasių mokiniams, trukmė 60 min.).

Siūlomi edukaciniai užsiėmimai:

Edukacinis užsiėmimas „Kaip mokėsi mūsų senoliai“ (skirta pradinių klasių mokiniams, trukmė 60 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Daraktorinė mokykla“ (skirta 5–6 klasių mokiniams, trukmė 60 min.),

Edukacinis užsiėmimas „A. Miškinis – vienas ryškiausių lietuvių neoromantikų“ (skirta 9–12 klasių mokiniams, trukmė 60 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Tremtis A. Miškinio lyrikoje“(skirta 9–12 klasių mokiniam, trukmė 60 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Sušvinta prieš akis man namai mielieji“ (skirta 9–12 klasių mokiniams ir suaugusiems, trukmė 60 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Kas A. Miškinio novelėj „Sabesčius ir Lučius“ surašyta“(skirta 1–6 klasių mokiniams, trukmė 60 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Žmogiškumo pamokos A. Miškinio „Žaliaduonių gegužėje“ (skirta 8–12 klasių mokiniams, trukmė 60 min.),

Edukacinis užsiėmimas „Žvaigždė vakarė danguje sustojo“ arba Kūčios pokario kaime“ (skirta 8–12 klasių mokiniams ir suaugusiems, trukmė 60 min.).

Tradiciniai renginiai: