Edukacinė veikla pagal Kultūros pasą

Kultūros pasas

• Print
• Email

Details

Written by Dovilė

Category: Naujienos

   

 

 

 

 

 

 

Pasinaudokite Kultūros paso teikiamomis galimybėmis Utenos kraštotyros muziejuje ir padaliniuose!

Patvirtinti kultūrinės edukacijos užsiėmimai:

 

Edukacinis užsiėmimas „Paukštis – dangaus ir žemės tarpininkas“ (registracijos Nr. KP-22/1-E-722)

Paslaugos vieta: Utenos kraštotyros muziejus, Utenio a. 3, Utena

Paslaugos trukmė: iki 2026-02-05

Paslaugos kaina: 3,00 €

Skirta: 1–6 klasių mokiniams

Trumpas paslaugos aprašymas: Pamoka paprastai vyksta pavasarį, kai parskrenda paukščiai, todėl pirmiausia prisimenami anksčiausiai sugrįžę sparnuočiai, aptariama, kaip paukščių pavadinimai siejasi su pavasario mėnesių pavadinimais. Vaikai supažindinami su skirtingomis paukščių grupėmis: raistų, ežerų upių, miškų, varniniais ir plėšrūnais. Pagal Utenos kraštotyros muziejaus eksponatus – iškamšas – mokiniai turi atspėti, kokie tai paukščiai ir kokiai paukščių grupei priskiriami, skrenda į šiltus kraštus ar ne. Klausantis paukščių balsų, vaikams duodama užduotis juos apibūdinti, pavyzdžiui, gandras kleketuoja, žąsis girgsi, gegutė kukuoja, žvirblis čirškia, pelėda ūbauja ir t. t. Taip pat mokoma įvairių su paukščiais susijusių dainų, žaidimų, ratelių.

  

Edukacinis užsiėmimas „Dabar, vaikai, užgrojam poilsį“ (registracijos Nr. KP-22/1-E-726)

Paslaugos vieta: A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba, Žaliaduonių g. 8, Juknėnai, Utenos r.

Paslaugos trukmė: iki 2026-02-05

Paslaugos kaina: 3,00 €

Skirta: 1–5 klasių mokiniams

Trumpas paslaugos aprašymas: Edukacinis užsiėmimas parengtas remiantis Antano Miškinio novele „Sabesčius ir Lucius“. Kerdžius Sabesčius, mokęs Juknėnų vaikus elgesio, bendravimo, išgyvenimo tiesų, variniu trimitu „paskelbdavo“ vaikams poilsį. Prie baigiančio degti ugniakuro vienas mokinys aprengiamas piemenuko rūbais, apaunamas naginėmis, jam įduodamas maišelis ir parodoma, kaip piemenukai slėpdavosi nuo darganos. Vėliau tyrinėjamas maišelio turinys: akmenukai gyvuliams skaičiuoti, peiliukas, skudurėly druskos žiupsnelis, padžiūvusio sūrio galas, duonos riekė, švilpynė. Pasakojama, kas buvo A. Miškinio novelės kerdžius Sabesčius, ką jis veikė, ko mokė vaikus. O kai „užgroja poilsis“, vaikai meta bulves į žarijas ir eina žaisti judriųjų piemenukų žaidimų (būtinai „Žaliaduonių gegužėje“ aprašytų „Apynasrių vogimo“ ir „Ėjimo per ugnį“). Kai dalyviai sušyla, pavargsta, grįžta prie laužavietės, traukia bulves iš pelenų ir skanauja. Nusiprausę rankas, mokosi iš karklo vytelės (pavasarį) arba iš ruginio šiaudo (kitu metų laiku) pasidaryti švilpynę arba rėknę. Edukacija vyksta jaukiai tam pritaikytame Miškinių sodybos sodelyje, jos metu mokiniai ne tik sužino ir išmoksta naujų dalykų, bet ir „išsilaksto“, „išsirėkauja“, pabūna gryname ore.

 

Edukacinis užsiėmimas „Nepalūžę lageriuose ir tremtyje“ (registracijos Nr. KP-20/1-E-3584)

Paslaugos vieta: Laisvės kovų muziejus, Stoties g. 39, Utena

Paslaugos trukmė: iki 2025-06-27

Paslaugos kaina: 3,00 €

Skirta: 4–10 klasių mokiniams

Trumpas paslaugos aprašymas: Edukacinis užsiėmimas vyksta keletą metų veikiančio Laisvės kovų muziejaus ekspozicijos dalyje „Naujoji vergija / Žmogaus teisių Europa“. Žiūrimos muziejuje sukurto filmo apie 1941 m. uteniškius tremtinius ištraukos, atidžiai žvelgiama į čia eksponuojamas tremtinių ir politinių kalinių nuotraukas, į dažnai liūdnus, bet ryžtingus vergų darbą dirbančių, kartais besiilsinčių, artimąjį į amžinojo poilsio vietą išlydinčių, prie savo naujųjų „namų“ stovinčių, įvairias (primestas, religines, asmenines) šventes švenčiančių žmonių veidus. Aptariamos sunkios tremtinių ir politinių kalinių gyvenimo, buities ir darbo sąlygos. Skaitomos prisiminimų, dienoraščių ištraukos, ne tik mūsų kraštiečio poeto Antano Miškinio, bet ir eilinių Utenos krašto žmonių eilės, sukurtos ypatingomis sąlygomis, kai rašyti bandė turbūt kiekvienas, kas mokėjo. O rašoma buvo ir ant beržo tošies, ir ant cemento maišo skiautės. Atidžiai apžiūrimi iš tremties ar lagerių parsivežti daiktai, pačių sukurti ypatingo grožio nėriniai, mezginiai, raižiniai, kiti įvairūs darbai darbeliai, tikėjimo dalykai. Vyksta pokalbis su užsiėmimo dalyviais. Kalbama apie ištremtųjų ir įkalintųjų pastangas išsaugoti savo papročius, kalbą ir istorinę savimonę, apie tikėjimą, meilę ir viltį, padėjusius lietuviui išgyventi toli nuo tėvynės. Pastangos nenuėjo veltui. Lietuvis ištvėrė kančią, šaltį, speigą, badą, komendantų ir administracijos vadovų patyčias ir liko garbingas ir taurus.

 

Edukacinis užsiėmimas „Sušvinta prieš akis man namai mielieji“ (A. Miškinis) (registracijos Nr. KP-20/1-E-3096)

Paslaugos vieta: A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba, Žaliaduonių g. 8, Juknėnai, Utenos r.

Paslaugos trukmė: iki 2023-11-01

Paslaugos kaina: 3,00 €

Skirta: 7–10 klasių mokiniams

Trumpas paslaugos aprašymas: Atšlaime edukacinio užsiėmimo dalyviai susipažįsta su autentiškos sodybos trobesiais (klėtimi, ledaine, rūsiu, tvartu, gryčia), išgirsta apie Miškinių šeimos kūrimąsi vienkiemyje ir statinių pastatymo aplinkybes. Gryčioje mokosi suvokti aukštaičių buitį, gali liesti buities rakandus, pabandyti jais naudotis, atlikti kasdienius buities darbus. Sužino apie tragišką Miškinių šeimos likimą: gyvenimo negandų ujami ir tremiami, į šiuos namus mintimis ir širdimi jie nuolat grįždavo. Šitie namai jiems atstojo Tėvynę. Užsiėmimo dalyviai tyrinėja kultūros paveldą, patiria, ką reiškė namai tarpukario ir pokario laikų žmogui, koks buvo sąvokos „namai“ turinys; kiek ir kaip namų supratimas keitėsi bėgant laikui bei ką į tą sąvoką įdeda dabartinė mokinių ir jų tėvų karta.

 

 

Edukacinis užsiėmimas „Gydantis, kvepiantis senovinis darželis“ (registracijos Nr. KP-20/1-E-2245)

Paslaugos vieta: Tauragnų krašto muziejus, A. Musteikio g. 29, Tauragnai, Utenos r.

Paslaugos trukmė: iki 2025-09-05

Paslaugos kaina: 3,00 €

Skirta: 1–8 klasių mokiniams

Trumpas paslaugos aprašymas: Tauragnai – unikalus gamtos kampelis Lietuvoje, įsikūręs Aukštaitijos nacionalinio parko prieigose. Čia, prie giliausio Lietuvoje ežero, užaugo garsioji Žiniuonė, tautosakos, liaudies medicinos tyrinėtoja daktarė Eugenija Šimkūnaitė. Užsiėmimo dalyviams atskleidžiama dalis iš gilios senovės atėjusių gamtos paslapčių. E. Šimkūnaitė sakė, kad nėra žolynų negydančių, tik atitikti reikia. Dalyviai ieško žolynų bendrai sveikatai bei atminčiai gerinti, nuotaikai pakelti, sielos ramybei. Nagrinėja, kuo ypatingas senovinis aukštaitiškas darželis, kur būdavo sodinamas, kokie augalai auginami, remiasi E. Šimkūnaitės paliktais užrašais ir lygina su darželiu, sukurtu prie Tauragnų krašto muziejaus. Anksčiau sodyba be darželio buvo neįsivaizduojama. Jei jo nebuvo, tai atrodė, kad niekas tuose namuose negyvena, juose nėra žmogaus. Pagal gėlių darželį sprendė, kokia yra sodybos šeimininkė. Darželis ypač svarbus buvo merginoms – jei jis gražus, tai ir merginos gražios, darbščios. Edukacijos metu remiamasi užsiėmimo dalyvių patirtimi, diskutuojama, kokie dabar yra darželiai, ar jie reikalingi. Ar tai būtų pavasaris, vasaros pradžia ar ruduo, dalyviai turi galimybę užuosti žolynus, bandyti atskirti juos pagal kvapą, paskanauti, padiskutuoti, kokius darželyje auginamus žolynus ir kaip galima naudoti, nes nuo seno lietuvių liaudies darželiai buvo puoselėjami ne tik dėl grožio, bet ir dėl sveikatos. Užsiėmimo pabaigoje ant laužo verdama arbata iš žolynų, auginamų tradiciniame darželyje, geriama iš molinių pudelių. Arbatos skonį kuria patys dalyviai, pasirinkdami vienokias ar kitokias žoleles, jas maišydami tarpusavyje. Geriant arbatą aptariama, kada ir kaip renkamos, džiovinamos vaistažolės, kaip keičiasi augalo savybės joms džiūstant, kokias vaistažoles galima vartoti kartu, o kurios draugėn netinka. Kiekvienas dalyvis, išvykdamas į namus, gauna po keletą sėklų su aprašymu, kada ir kaip sėti, kaip išdygusias prižiūrėti, o augalui užaugus, kaip jį naudingai panaudoti.

 

 

Edukacinis užsiėmimas „Šventiniai meduoliai“ (registracijos Nr. KP-20/1-E-1849)

Paslaugos vieta: Tradicinių amatų centras „Svirnas“, K. Ladygos g. 18A, Utena

Paslaugos trukmė: iki 2025-08-26

Paslaugos kaina: 6,00 €

Skirta: 5–8 klasių mokiniams

Trumpas paslaugos aprašymas: Greičiau meilė išgaruos, nei meduolis supelys... Meduoliai – tai XIV a. kartu su prieskoniais atsiradęs saldėsis iš medaus ir miltų. Meduolius kepdavo dideliais tešlos lapais ir lapą sulaužydavo. Yra išlikęs egzotiškas vokiečių pasakojimas apie tai, kaip meduolių prekiautojai, sulūžus vežimui, vieną meduolio lapą panaudojo vietoj rato. Tik vėliau pradėti formuoti įvairių formų meduoliai. Meduoliai tapo ir lietuvių tradiciniu kepiniu, jie kepami nuo Šv. Mikalojaus ir šv. Kalėdų iki Šv. Kazimiero, o po Šv. Kazimiero prasideda riestainių ir beigelių metas. Pagal praeityje populiarią ir didelę reikšmę gastronomijos istorijoje turėjusią humoralinę teoriją, ano meto sveikos gyvensenos pagrindą, medus laikytas viena geriausių apsaugų nuo peršalimo. Todėl meduolių laikas prasidėdavęs žvarbėjant orui. Ši tradicija stipriai įsitvirtinusi Lietuvos sostinėje Vilniuje ir Vilniaus krašte. Iki šių dienų meduoliai – pagrindinė Kaziuko mugės prekė. Kulinarinių dirbtuvių metu meduolių kvapas atveria kulinarinio pasaulio pažinimo vartus. Jaunimas supažindinamas su lietuvių tradicinės virtuvės ir kalendorinių švenčių patiekalais. Rodomi įrankiai, priemonės (medinės meduolių formavimo formos), maisto produktai, skirti meduolių tešlai (ruginiai miltai, medus, kiaušiniai, įvairūs prieskoniai, cukrus, sviestas). Pasakojama, kas yra tešlos fermentavimas ir kiek laiko būdavo fermentuojama tešla prašmatniems meduoliams, demonstruojamas tešlos gaminimo procesas. Užsiėmimo metu galima išsirinkti labiausiai patikusią meduolių formą – pasagą, angelą, varpelį, margutį, širdį, ąžuolą, katiną, žirgą, elnią, kiškį, avinėlį, paukštį, gaidelį. Kol meduoliai kepa, aptariamos maisto medžiagos, jų energinė vertė, kalbama apie sveikatą ir kaip atsakingai, taupiai vartoti maisto produktus, gebėti tinkamai juos pasirinkti siekiant geresnės gyvenimo kokybės. Kai meduoliai iškepa, gaminys pateikiamas kaip dovana arba lauktuvės iš Utenos.

 

 

Edukacinis užsiėmimas „Koks Vilniaus Kaziukas be aukštaitiškų puodynių?“ (registracijos Nr. KP-20/1-E-1802)

Paslaugos vieta: Vytauto Valiušio keramikos muziejus, Topolių g. 7, Leliūnai, Utenos r.

Paslaugos trukmė: iki 2025-09-05

Paslaugos kaina: 6,00 €

Skirta: 5–8 klasių mokiniams

Trumpas paslaugos aprašymas: „Koks Vilniaus Kaziukas be aukštaitiškų puodynių?“ skirta 5–8 klasių mokiniams. Ji skatina visos šalies ir valstybės sostinės istorinį, kultūrinį pažinimą. Pristato beveik 4 šimtmečius skaičiuojančią, unikalią Vilniaus Kaziuko mugę. Ugdo pagarbą tradicinei kultūrai, žmogaus kūrybingumui, kultūrų įvairovei ir vienam iš seniausių amatų – keramikai. Siekia atskleisti kūrybiškumą, ugdo meninį skonį. Sudaro sąlygas pažinti ir patiems išbandyti puodžiaus amatą. Užsiėmimo pradžioje vaikai supažindinami su Vytauto Valiušio keramikos muziejuje saugoma per 4000 keramikos darbų kolekcija. Klausosi pasakojimo apie keramikos kilmę, puodininkystės tradicijas, molio savybes, degimo būdus, glazūras. Demonstruojamas 25 minučių trukmės edukacinis filmas „Molio kelias“. Toliau pasakojama, kur ir kaip buvo gaminamos lietuviškos tradicinės puodynės. Ieškoma sąsajų tarp Lietuvos keramikos sostinės Leliūnų ir Lietuvos sostinės Vilniaus. Edukacijos metu V. Valiušis dalijasi unikaliais asmeniniais prisiminimais, kaip jis pats 40 metų prekiavo Vilniaus Kaziuko mugėse. Tuo pačiu pristatomi įdomūs faktai apie Vilniaus Kaziuko mugės kilmę, istoriją bei tradicijas. Antroje užsiėmimo dalyje dirbdami su moliu vaikai pajaučia kūrybos džiaugsmą, kai molio gabaliukas jų rankose virsta unikaliu keramikos dirbiniu. Vaikams sudarytos sąlygos patiems pajausti ir išbandyti molio plastiškumą. Ant žiedimo staklių, meistro V. Valiušio patariami, jie nusižiedžia pasirinktos paskirties indelį. Savo sukurtą vazelę, žvakidę, dubenėlį, vazonėlį ar pieštukinę dekoruoja raižytais ar įspaustais ornamentais. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti vaikus domėtis liaudies keramika ir supažindinti su žiedimo amatu, padėti geriau pažinti keramikos raidą, taip geriau suvokiant tautos kultūros istoriją, tradicijas ir jų kaitą. Tai integracinio pobūdžio kūrybinis užsiėmimas, kuriame persipina istorija, etninė kultūra, menas ir socialinis ugdymas.

 

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Mano kaimynas – Nobelio premijos laureatas“ (registracijos Nr. KP-20/1-E-1653)

Paslaugos vieta: Utenos kraštotyros muziejus, Utenio a. 3, Utena

Paslaugos trukmė: iki 2024-12-31

Paslaugos kaina: 3,00 €

Skirta: 5–10 klasių mokiniams

Trumpas paslaugos aprašymas: Utenos kraštotyros muziejus siūlo galimybę per vieno miesto istoriją, ekonomiką bei kultūrą patyrinėti tarpukario Lietuvos miesto gyvenimą. Tarpukariu miestuose ir miesteliuose gyveno dvi didelės bendruomenės – lietuviai ir žydai. Kokia buvo kiekvienos bendruomenės vieta ir vaidmuo miesto ekonominiame, politiniame ir kultūriniame gyvenime? Keliaujant laiku (o tam padės ir Utenos miesto istorinė ekspozicija, ir mieste išlikę tarpukario pastatai) bandoma atsakyti į šį klausimą. Aiškinamasi, kodėl miesto ekonominiame gyvenime šiuo laikotarpiu lyderio pozicijos priklausė žydų tautybės žmonėms; kodėl fotografai, spaustuvininkai, gydytojai buvo beveik išimtinai žydai. Ypatingas dėmesys skiriamas Boruchui Lacui (JAV jis pasivadino Bernardu Lounu), nes Lietuvoje nedaug miestų, kurie turi „savo“ Nobelio premijos laureatą. Diskutuojama, ką reiškia būti pasaulio piliečiu, susipažįstama su Lacų šeimos gyvenimu Utenoje, vertinami dabartiniai žydų bendruomenės atminimo ženklai. Patyriminėje kelionėje 5–7 klasių mokiniai keliauja po tarpukario Uteną, ieško to laikotarpio ženklų dabartinėje Utenoje, susipažįsta su Borucho Laco šeimos istorija ir Bernardu Lounu – Utenos garbės piliečiu, pasaulio piliečiu, Nobelio taikos premijos laureatu. 8–10 klasių mokiniai diskutuoja, analizuoja, vertina dviejų tautų, kultūrų gyvenimą viename mieste, jų vaidmenį bei likusius ir naujai kuriamus dabarties ženklus.

 

Edukacinis užsiėmimas „Kaip mokėsi mūsų senoliai“ (registracijos Nr. KP-20/1-E-1379)

Paslaugos vieta: A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba, Žaliaduonių g. 8, Juknėnai, Utenos r.

Paslaugos trukmė: iki 2024-09-01

Paslaugos kaina: 3,00 €

Skirta: 2–6 klasių mokiniams

Trumpas paslaugos aprašymas: Ši edukacija sodyboje vykdoma nuo 2010 metų pavasario, įsigytos visos jai reikalingos priemonės, ji yra populiari tarp mokyklų, tik nebuvo pateikta Kultūros paso paslaugai gauti. Muziejininkei skambinant varpeliu (jis rastas buvusioje Motiejaus Miškinio mokyklėlėje), mokiniai apsiavę naginėmis ir nešini skrynutėmis sueina į klasę ir susėda už ilgo stalo, ant kurio dega žibalinė lempa ir žvakės, stovi indas su pelenais rašalui sugerti ir plunksnoms pasidžiauti, guli rykštė, medinė ilga liniuotė, padėta lentelė PAKUTNICA, kampe papilta žirnių. Pamoka prasideda ir baigiasi malda (maldos paimtos iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų ir suliteratūrintos). Vaikai, patyrinėję skrynutės turinį, rašo grifelinėje lentelėje, iš to meto vadovėlio atlieka vieną užduotį plunksna sąsiuvinyje, skaito vieną tekstuką iš skaitymo knygos ir jį aptaria. Paaiškinama, kam reikalinga rykštė, liniuotė, PAKUTNICA, žirniai. Vaikai bando paskaityti GRAŽDANKOS tekstų.

 

Edukacinis užsiėmimas „Žaislininkystė: judantieji žaislai“ (registracijos Nr. KP-20/1-E-1303)

Paslaugos vieta: Tradicinių amatų centras „Svirnas“, K. Ladygos g. 18A, Utena

Paslaugos trukmė: iki 2024-08-26

Paslaugos kaina: 6,00 €

Skirta: 1–4 klasių mokiniams 

Trumpas paslaugos aprašymas: Vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875) viename savo pamokslų taip vertino žaidimus ir pramogas: „...žaidimai ir pramogos, kaip tinkamos priemonės mūsų jėgoms sustiprinti ir prabėgančioms valandėlėms maloniai praleisti, nieko smerktino savyje neturi...“ Žaidimų metu puoselėjami vaiko pojūčiai, atveriami pasaulio pažinimo vartai. Žaidimai skatina vaiko intelektinį ir fizinį vystymąsi. Žaislai leidžia vaikui geriau pažinti save. Su amatininko, gaminusio žaislus, gyvenimo būdu vaikai susipažįsta klausydami pasakos „Dievdirbio širdis“. Šiek tiek susipažinus su žaislininkystės amatu, galima suprasti, kiek daug dėmesio XIX a. pabaigoje buvo skiriama vaiko kultūrai ir kūrybai. Pasakojama apie senųjų žaislų gaminimo įrankius, priemones, žaliavas. Vaikams rodomos įvairios natūralios priemonės, iš kurių buvo gaminami žaislai (karnos, oda, arklio uodegos plaukai, kaulas, medžio žievė, plunksnos, šlynas, skiedros), įrankiai ir skirtingos medienos rūšys, tinkančios žaislų gamybai. Aptariama, kuo skiriasi judantieji žaislai nuo nejudančių, kokius dažniausiai gamindavo moterys, o kokius vyrai. Užsiėmimo metu pristatoma didelė autentiškų XIX a. pabaigos–XX a. pradžios žaislų kolekcija. Vaikai, stebėdami judančių žaislų veikimą erdvėje, susipažįsta su šiais žaislais: sukučiu „Vilkeliu“, figūrėle „Balvonu“, žaislu „Kalviai“, „Pokštų dėžute“, „Beždžionėle“, „Kareivėliais, „Kareivėliais-raiteliais“, „Gimnastu“, „Lentų pjovėju (pilščiku)“, „Medžio pjovėju ir kirtėju“, „Paukščiu ant ratukų“, „Lipiku“, „Arkliu ant sūpynių“. Diskutuojama apie žaislų pavadinimus ir ryšį su jų funkcija, aptariama, kurie iš jų priklauso švytuoklinių, inercinių, traukomųjų, sukamųjų, riedančiųjų ir žaislų ant sūpynių grupei. Kūrybinių dirbtuvių metu iš liepos medžio yra gaminami žvėrelių formos žaisliukus, dailinami, dekoruojami. 

 

Edukacinis užsiėmimas „Žaislininkystė: judantieji žaislai“ (nuotolinė paslauga) (registracijos Nr. KP-20/1-E-1235)

Paslaugos vieta: nuotoliniu būdu

Paslaugos trukmė: iki 2024-04-10

Paslaugos kaina: 3,00 €

Skirta: 1–4 klasių mokiniams

Trumpas paslaugos aprašymas: Vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875) viename savo pamokslų taip vertino žaidimus ir pramogas: „...žaidimai ir pramogos, kaip tinkamos priemonės mūsų jėgoms sustiprinti ir prabėgančioms valandėlėms maloniai praleisti, nieko smerktino savyje neturi...“ Žaidimų metu puoselėjami vaiko pojūčiai, atveriami pasaulio pažinimo vartai. Žaidimai skatina vaiko intelektinį ir fizinį vystymąsi. Žaislai leidžia vaikui geriau pažinti save. Su amatininko, gaminusio žaislus, gyvenimo būdu vaikai susipažįsta klausydami pasakos „Dievdirbio širdis“. Šiek tiek susipažinus su žaislininkystės amatu, galima suprasti, kiek daug dėmesio XIX a. pabaigoje buvo skiriama vaiko kultūrai ir kūrybai. Pasakojama apie senųjų žaislų gaminimo įrankius, priemones, žaliavas. Vaikams rodomos įvairios natūralios priemonės, iš kurių buvo gaminami žaislai (karnos, oda, arklio uodegos plaukai, kaulas, medžio žievė, plunksnos, šlynas, skiedros), įrankiai ir skirtingos medienos rūšys, tinkančios žaislų gamybai. Aptariama, kuo skiriasi judantieji žaislai nuo nejudančių, kokius dažniausiai gamindavo moterys, o kokius vyrai. Užsiėmimo metu pristatoma didelė autentiškų XIX a. pabaigos–XX a. pradžios žaislų kolekcija. Vaikai, stebėdami judančių žaislų veikimą erdvėje, susipažįsta su šiais žaislais: sukučiu „Vilkeliu“, figūrėle „Balvonu“, žaislu „Kalviai“, „Pokštų dėžute“, „Beždžionėle“, „Kareivėliais, „Kareivėliais-raiteliais“, „Gimnastu“, „Lentų pjovėju (pilščiku)“, „Medžio pjovėju ir kirtėju“, „Paukščiu ant ratukų“, „Lipiku“, „Arkliu ant sūpynių“. Diskutuojama apie žaislų pavadinimus ir ryšį su jų funkcija. Aptariama, kurie iš jų priklauso švytuoklinių, inercinių, traukomųjų, sukamųjų, riedančiųjų ir žaislų ant sūpynių grupei. Užsiėmimo pabaigoje vaikai piešia savo mylimiausius žaislus ir dalijasi įspūdžiais apie juos.

• Prev
• Next