2024 m. balandžio 4–gegužės 4 d. Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Jolitos Šlepetienės tapybos darbų paroda „Šviesios dienos“

JOLITA ŠLEPETIENĖ

Dirbu dailės mokytoja Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje bei Ukmergės meno mokykloje. Kuruoju dailės renginius Leonpolio dvare. 1991 m. baigiau Vilniaus universitetą, įgijau filologės specialybę tuo pat metu baigiau ir Vilniaus vakarinę dailės mokyklą, gilinau žinias VDA 1999 m. baigdama dailės mokytojo studijas, 2014 m. ISM LL2 neformaliosios švietimo lyderystės programos studijas. Mano kūrybos sritys– tapyba, keramika, fotografija. Grupinėse parodose Ukmergėje dalyvauju nuo 1994 m., nuo 2017 metų aktyviau įsijungiau į kūrybinę veiklą, dalyvavimą grupinėse tarptautinėse ir respublikinėse parodose, pleneruose, keramikos simpoziumuose („Keramikos ir muzikos sintezė" 2019, 2020, 2021 m. Ramygaloje, „Virpančios formos" 2019 m. ir „X forma" 2020 m., Kaune, „Molio haiku", „Molis dangui ir žemei" Molėtuose), rengdama personalines keramikos parodas: SUDĖTYS (2022 Ukmergė), ATGYJANTYS SAPNAI (2023 Zarasai), SPĖJIMAI (2024 Utena). 2021 m. Savo kūrybą pristačiau personalinėje Tapybos ir keramikos parodoje „Išgirsti tyloje" Kaune Perkūno name, 2022 m. tapybos parodose ,,Vėjo apkabinimai" Molėtų krašto muziejuje, ,,Tolstantys" Naujamiesčio kultūros centro dailės galerijoje, ,,Dienos iki dabar" ir ,,Palieku vietos vėjui..." Vilniuje, ,,Tuokart iš debesų" Ukmergėje.

„Būk sveikas! Tavo
sielą neša vėjas.
Voratinklį
baltų lengvų dienų,..."
Liutauras Degėsys

Į Leliūnus susidėjo paroda kiek kitokia, nei ankstesnės. Gal pavasaris, gal nujaučiami lankytojai paskatino ieškoti paveikslų su besiskleidžiančiais žiedais, pereinančiais nuo lengvo rausvumo iki ryškaus raudonio, pastelinių peizažų su lengvu molio ,,prieskoniu", man atrodančiu taip šiltai ir maloniai, aliejinės tapybos darbų su daugybe sluoksnių potėpiais išieškotų tekstūrų ir ritmų. Nedidelių formatų grupės yra skirtingos savo nuotaika: vienos kiek ironiškos, o kitos, tikiuosi, šviesiai nostalgiškos, bet ne per daug sentimentalios. Mintys nuklydo į nutolusias vaikystės vasaras kaime, laukus su girdimu vėjo ošimu, pamiškes su lapų šnaresiu, čia ir gyvulėliai besislepiantys nuo kaitros po dideliais medžiais ir skambiais klegesiais pažadinantys rytmečius paukščiai.

Linkėdama Jums ŠVIESIõS DIENõS,
Jolita